Dovana neatvyko 😱 #41
Tekstas pirmąkart paskelbtas 2021 m. spalio 21 d.
Sveiki,
Šiandien kalbu apie tendenciją, kurioje jau gyvename – sutrikusias tiekimo grandines ir kaip jos gali paveikti šias Kalėdas. Kadangi tai liečia visus, patarimai daug kam pasirodys labai praktiški. Taip pat dalinuosi labai įdomiu tyrimu apie prenumeratos verslą ir skelbiu jau antrąją „Prenumeratos akademiją“. Dar laukia 11 naujienų trumpai bei egzotinis garso takelis.
Pasaulinė tiekimo grandinės krizė: kaip prekės ženklams išgelbėti Kalėdas?
Prieš porą savaičių užsukome į „Akropolį“ savo dviejų su puse metų merginai nupirkti vilnonių kojinių naujam sezonui. Kai antroje iš eilės parduotuvėje išgirdome, kad mums reikiamo dydžio nėra, nes sutrikęs tiekimas, supratau kad globalios problemos atėjo ir į Lietuvos kiemą. Tai - net ne „Apple“ telefonai, tai - tiesiog kojinės. Tad jei galvojote, kad neperkant naujo telefono sutrūkinėjusios pasaulinės tiekimo grandinės jums neaktualios, teks galvoti iš naujo. Ir tai aktualu ne tik pirkėjams, bet ir pardavėjams.
Paskutinis metų ketvirtis prekybininkams yra pats geriausias ir šių metų paskutiniai mėnesiai turėjo būti nuostabūs. Dėl to, kad saugodamiesi COVID-19 žmonės praėjusiais metais šventes leido namuose, o šiemet, tikėtina, važiuos gražiausių metų švenčių leisti su šeimomis. Daugelis pagrįstai tikėjosi, kad žmonės atsigriebdami bandys kaip reikiant paišlaidauti.
„Deloitte“ prognozuoja, kad šiemet mažmeninė prekyba JAV lapkričio-sausio mėnesiais turėtų paaugti apie 8%, o e-komercijos pardavimai apie 13 procentų. 83% Didžiosios Britanijos mažmenininkų irgi prognozuoja pardavimų augimą paskutinįjį 2021 m. ketvirtį.
Padangę temdo pasiūlos problemos. Prasidėjus pandemijai gamyklos užsidarė arba reikšmingai sumažino savo gamybą. Kai viskas pradėjo gerėti, nutiko Sueco kanalo kamštis, pasipylė darbuotojų trūkumo bėdos ir labai išaugo transportavimo kaštai. Visos šios problemos pratrūko būtent karščiausiame metų ketvirtyje.
Prekės ženklams tai įdomus galvos skausmas: svarbu bandyti pasinaudoti žmonių noru pirkti, bet nesugadinti jiems Kalėdų. Pandemija pripratino vartotojus, kad užsakytos prekės greitai pasiekia jų namus, o sutrikimai būna išimtis iš taisyklės. Bet šiemet viskas bus kitaip.
Štai Didžiosios Britanijos uostuose formuojasi konteinerių kamščiai. Anksčiau iškrauti laivą užtrukdavo keturias dienas, o dabar dėl vilkikų vairuotojų stygiaus tai trunka 2.5 karto ilgiau – 10 dienų. Panašios problemos kamuoja ir svarbiausius JAV uostus. 40 pėdų dydžio konteinerio perplukdymas iš Šanchajaus į Los Andželą šiemet yra net 238% brangesnis nei pernai.
Ir tai yra rimta problema. Štai H&M jau negali patenkinti visos paklausos, o „Nike“ mažina savo pardavimų prognozes.
Esu įsitikinęs, kad dauguma žmonių nesusies naujienų apie globalius tiekimo grandinės sutrikimus su savimi tol, kol negaus laiku dovanų. Bet jei suaugę susitvarkys su savo emocijomis, tai laiku svajonių traukinuko negavęs ir nuliūdęs penkiametis tikrai gali padaryti šventes liūdnesnes ir tėvams. Kadangi Kalėdos labai svarbios vaikams, įtariu, kad lengvai neišsisuksite su „na žinai, tiekimo grandinės...“.
Žaislų pardavėjams ši situacija yra nemažas galvos skausmas. Absoliuti dauguma JAV parduodamų žaislų yra iš Kinijos. Manau, Lietuvoje panašiai.
Esant tokiai įtemptai situacijai prekybininkams labiau apsimoka transportuoti mažus, bet brangius prietaisus (įrašykite „iPhone“), o ne didelius pliušinius žaislus nekainuojančius ir 100 EUR. O tie žaislų pardavėjai, kurie investuoja į konteinerį, teikia prioritetą tam tikriems žaislams – mažesniems ir galintiems generuoti daugiau pardavimų. Jei į konteinerį gali prigrūsti mažų žaislų už pusę milijono, tai atsisakoma žaislinių sunkvežimių, kurie kainuoja brangiau, bet užima ir gerokai daugiau vietos, todėl jų bendra vertė konteineryje būtų tik 250 tūkst. EUR.
Kaip tai paveiks mūsų prekybą ir pirkimą?
Išankstinė reklama
Pagaliau bus pateisinama priežastis Kalėdų dovanas reklamuoti ir pirkti dar spalį. Norint išvengti paskutinės minutės pirkimo bumo, kurį prekybininkai nebūtinai galės patenkinti, bus verta šokti į ankstyvą reklamos traukinį ir reklamuoti savo prekes ir paslaugas jau dabar, norint išvengti gruodžio mėnesio kamščių, sumažinti galimybę laiku negauti prekių asortimento papildymo ir taip minimizuoti riziką, kad žmonės negaus užsakytų prekių.
Ir nors mes greičiausiai pamatysime daugiau ankstyvų šventinių reklamų, bet gali būti, kad bendrai jų bus mažiau. Jei prekybininkai matys, kad vis tiek negali patenkinti poreikio, mažins ir savo reklamos išlaidas.
Seno sandėlio renesansas
Užsienyje prekybininkai norėdami užpildyti tuščias lentynas, pradeda šluoti gamintojų prekes, kurios buvo pagamintos prieš kelis metus, bet nesulaukė dėmesio. Ši situacija yra puikus šansas realizuoti seniau gamintas prekes. Paradoksalu, bet jei gaminote prekes, kurių anksčiau niekam nereikėjo, dabar ateina jūsų laimės valanda.
Patirčių kūrimas
Per pandemiją žmonės itin nemažai išlaidavo sau ir savo namams, tad dabar pasigirsta minčių, kad jie labiau norės patirčių, kurios padės jiems prasiblaškyti. O kadangi tikėtini apribojimai dėl pandemijos ir laukiamas fizinių prekių trūkumas, skaitmeninių patirčių dovanojimas gali būti viena šio Kalėdų sezono madų. Aš matau galimybę tokiai pasaulinei įžymybių sveikinimo platformai „Cameo“ ar lietuviškam atitikmeniui „Idooru“ tuo pasinaudoti.
O jei fizinių prekių pardavėjai neturės pakankamai inventoriaus, jiems gali tekti persiorientuoti į renginių organizatorius ir vietoje parduodamų rūbų pardavinėti mados šou savo parduotuvėse, ar daryti makiažo spa, jei nebus pakankamai kosmetikos parduoti.
Dovanų kortelės
Na ir be abejo pats nuobodžiausias sveikinimų formatas – dovanų kortelės – šiemet turėtų būti absoliutus hitas. Tai bus daugelio žmonių pasirinkimas, o prekybininkams – saugus variantas, norint nenuvilti klientų. Jei verslas dar nesiūlo dovanų kortelių, dabar pats laikas tai padaryti prioritetiniu projektu įmonėje. Dovanų kortelės greičiausiai bus nemažos dalies prekybininkų reklamos ašis. Tik yra vienas bet... greičiausiai tai bus populiariausias formatas ir jūs turėsite išskirtinumo problemą.
O ką daryti, jei esu pirkėjas?
Pagaliau atėjo laikas įgyvendinti seniai sau duotą pažadą – nupirkti visas dovanas gerokai iš anksto ir nedusti kalėdiniuose kamščiuose. Ypač tai galioja, jei norite pradžiuginti vaikus ir pamatėte žaislą, kuris yra didelis ir transportuojant užimtų daug tūrio konteineryje. Pamatėte ir griebkite, nes prekybininkai teikia prioritetą mažiems žaislams ir išpirkus dabartinę partiją papildymo galima ir nebesulaukti. Gali būti, kad dabar tuos žaislus supirks perpardavinėtojai ir nusprendę pirkti paskutinę minutę mokėsite labai brangiai.
Jei užsakinėjate ką nors iš užsienio, ko gero, reiktų vadovautis prielaida, kad laiku tos prekės negausite ir planuoti atitinkamai. Jei laukiate „Singles Day“, „Black Friday“ ar „Cyber Monday“ nemaža tikimybė, kad tai bus ne kalėdinė, o metų pradžios dovana. Blogiausia, kas gali nutikti, kad šiemet baigsite taip pat kaip beveik visus metus iki šiol – tiesiog nupirksite dovanų kortelę. Geriausiu – gal sugalvosite kažką pagaminti patys.
Mano darbai
Prenumeratos akademija
Esu ne kartą kalbėjęs, kad prenumerata yra svajonių verslas. Neseniai atliktoje apklausoje JAV paaiškėjo, kad vartotojai irgi vis labiau neria į prenumeratas. Per tris metus amerikiečiai prenumeratoms pradėjo leisti 15% daugiau per mėnesį – 273 USD. Tai reiškia, kad per metus JAV gyventojai prenumeratoms išleidžia 430 USD daugiau nei prieš tris metus.
Įdomu tai, kad nors vartotojai vis daugiau prenumeruoja, jie vis rečiau galvoja apie prenumeratas ir labai klaidingai įsivaizduoja, kad prenumeratoms išleidžia gerokai mažiau pinigų nei iš tiesų. Tai tik rodo, kad prenumerata žmonėms tampa savu ir įprastu dalyku. Jausdami vertę jie tiesiog nesuka sau galvos dėl to, kad jiems už produktą ar paslaugą kas mėnesį nuo kortelės yra nuskaičiuojama nedidelė pinigų suma.
Jei dar negalvojate apie prenumeratos verslą, jūs prarandate labai daug galimybių užmegzti su vartotojais nuolatinį ryšį. Pažiūrėkite mano prezentaciją „Lietuvos marketingo asociacijai“ apie tai, kodėl prenumeratos yra labai svarbios šiuolaikiniame pasaulyje.
Jei norite suprasti geriau šį verslo modelį ir kaip geriausiai jį įgyvendinti, lapkričio 18 d. organizuoju jau antrąją „Prenumeratos akademiją“, per kurią dalyvius supažindinsiu su prenumeratos verslo specifika ir geriausiomis praktikomis, padėsiančiomis laimėti šiame verslo modelyje. Naujienlaiškio skaitytojai gauna specialų pasiūlymą – 20% nuolaidą su kodu „MEDIAX“.
Trumpai
Platformos
„Facebook“ dabar yra kiauras kaip rėtis iš kurio nesustojamai teka vidiniai dokumentai. Šįkart paskelbtas slaptas juodasis organizacijų ir individų sąrašas. Kaip ir viskas normalu, bet šis sąrašas buvo toks slaptas, kad niekas net nežinojo, ko negalima minėti ir kokias principais užtikrinamas jo galiojimas, todėl tai lėmė daug kontraversiškų situacijų.
„LinkedIn“ pasitraukė iš Kinijos. Dabar ši rinka nebeturi nei vieno socialinio tinklo iš vakarų. Jei tai buvo jūsų svarbus B2B kanalas pasiekti Kinijos rinką, gyvenimas dabar bus sunkesnis.
Išlindo dokumentai, kad „Amazon“ naudoja savo platformos duomenis, kokios prekės turi paklausą ir pagal tai kuria savo privačias etiketes (angl. private labels). Keista ta nuostaba, nes mažmeninės prekybos tinklai tą daro nuolat – žiūri, ką žmonės perka, tuomet nusprendžia, kad gali padaryti savo produktų versijas ir žinoma jas prioritetizuoja savo lentynose. Bet kritinis laukas susikaupęs aplink big techą toks, kad dabar skandalą galima ir iš piršto išlaužti.
Anksčiausiai prisijungę „Media X“ skaitytojai prisimins, ką rašiau apie „Apple“ naująją privatumo politiką dar šių metų vasarį. Tuomet sakiau, kad ne tik gerų norų vedina „Apple“ imasi šio veiksmo, bet ir noro atsikąsti reklamos industrijos pyrago. Naujoji tvarka jau veikia ir panašu, kad „Apple“ raško savo strategijos vaisius. Naujoji politika apribojo galimybę tokioms aplikacijoms kaip „Facebook“ sekti vartotojus automatiškai. Būtent šia sąskaita „Apple“ augina savo verslą – „Financial Times“ rašo, kad per pusmetį kompanija patrigubino savo mobiliosios reklamos rinkos dalį. Tuo pačiu vis dažniau pasigirsta, kad kai kurie reklamos užsakovai nebelaiko „Facebook“ tokiu efektyviu reklamos kanalu, nes gauna mažiau duomenų. Kaip „Apple“ veiksmas paveikė „Facebook“ pagrindinį verslą pamatysime jau kitą savaitę – M. Zuckerbergo kompanija skelbia Q3 finansinius rezultatus spalio 25 d.
Medijos
„Netflix“ papuolė į kontraversišką situaciją, kuri kilo dėl komiko Dave Chappelle aštraus pasirodymo. Tačiau man čia įdomiausia, kad D. Chapelle pasirodymas – žmogaus ant scenos pasirodymas – buvo brangesnis nei dabar viso pasaulio akis prikausčiusio korėjiečių serialo „Squid Game“ filmavimas. 24,1 mln. prieš 21 mln. USD. Žinoma, D. Chappelle brangus komikas, bet žinant „Netflixą“, tai gera indikacija, ko mes daugiau matysime šioje platformoje.
„The Information“ paskaičiavo, kad „Patreon“ platformoje daugiausiai uždirba tinklalaidžių kūrėjai.
„The New York Times“ kuria savo atskirą audio aplikaciją, kurioje būtų ne tik jų, bet ir kitų leidėjų audio produkcija. Panašu, kad taip kuriamas dar vienas prenumeratos, kuri gerai veikia žiniasklaidos gigantui, produktas.
Socialinės platformos 70% žmonių įkvepia pirkti net kai jie neplanavo to daryti, o influenceriai padeda atrasti prekės ženklus ir naujus produktus. Tokie naujo tyrimo rezultatai, kurie patvirtina, kad socialinė komercija yra labai svarbus pardavimų kanalas.
Rinkodara
Debesijos gigantai „Amazon“, „Microsoft“, „Google“ ieško išskirtinumo ir konkurencinio pranašumo reklamuodamiesi sporto varžybose.
Puiki istorija apie tai, kaip „Apple“ kūrė savo fizines parduotuves. Viskas atrodo labai pramąstytai, bet panašu, kad net ir toks kūrybiškumo ir efektyvumo etalonas kaip „Apple“ neišvengia tiesiog bandymų ir klaidų metodo.
„Google“ pristatė savo telefono „Pixel Pass“ prenumeratos paketą, į kurį įeina naujausias „Pixel 6“ telefonas su telefono pakeitimu po dviejų metų, „Youtube Premium“, „Youtube Music“ ir kitos „Google“ paslaugos. Prenumeratos kaina prasideda nuo 45 USD/mėn. ir kol kas siūloma tik JAV. Aš norėčiau, kad tai padarytų ir „Apple“ su „iPhone“. Bet pastarasis yra ir taip labai geidžiamas, tad kol kas geriau jį pardavinėti atskirai, o „Google“ prenumeratos pasiūlymas gal padidins ir jų telefono populiarumą.
Garso takelis
Seniai „Media X“ naujienlaiškyje neskambėjo egzotiška muzika. Palieku jus su daina, kurią šiomis dienomis Kinijos valdžia ir socialinės platformos entuziastingai trina. Daina pašiepia Kinijos lyderį, kinų elgesį su uigurų mažuma ir pan. Ją atlieka Malaizijos reperis ir Taivane gyvenanti Australijos dainininkė. Tekstą galėsite paskaityti subtitruose. Dainoje minimas „fragile pink“ yra užuomina į „little pink“, interneto terminą nusakanti kraštutinius nacionalistinius Kinijos trolius.