Duomenų medžioklė 🎯 #48
Tekstas pirmąkart paskelbtas 2021 m. gruodžio 9 d.
Sveiki,
Šiame naujienlaiškyje daug pasakoju apie vartotojų duomenų svarbą rinkodaroje, dalinuosi savo LIMA DAY pranešimo santrauka, bandau suprasti metavisatos prasmę ir kodėl niekas nekopijuoja „Spotify Wrapped“ bei pristatau naują influencerių rūšį.
Pabaigoje dar laukia naujienos trumpai bei geriausia metų daina pagal „Billboard“.
#1. Kitas e-komercijos etapas – x-komercija
Praėjusią savaitę Lietuvos marketingo asociacijos organizuotoje LIMA DAY kalbėjau (įrašą galima įsigyti, o LIMA nariai turi galimybę pamatyti tai nemokamai), kaip pirksime kitais metais. Sakiau, kad e-komercija transformuojasi į x-komerciją. X reiškia bet kokią raidę. Tai naujas e-komercijos evoliucijos etapas, kuris transformuoja kiekvieną tradicinės e-komercijos grandinės etapą: kanalus, vartotojų įtraukimą ir pirkimą. X-komercijoje siekiama, kad vartotojai pirktų čia ir dabar, t.y. bet kokiame kanale, jo nepalikdami, su pramoga ir galėtų už prekes atsiskaityti labai greitai.
Komunikaciniuose kanaluose ne tik reklamuosime, bet iškart ir pardavinėsime. Tai - kanalų akropolizacija. Juk į „Akropolį“ jūs einate ne tik pirkti, bet ir pramogauti. Arba atvirkščiai. Tas pats vyksta ir kanaluose: socialinė žiniasklaida, tradicinė žiniasklaida, TV virs parduotuvėmis, kuriose pirksime jų nepalikdami.
Tiktok failed to load.Enable 3rd party cookies or use another browser
Video: LG televizorius, kuriame galima pirkti
X komercijoje bus daugiau skaitmeninių emocijų, kad pirkimas internete būtų įdomesnis. Dabar e-komercijos platformos atrodo kaip dideli skaitmeniniai angarai – jie efektyviai suskirstyti į kategorijas, tačiau emocijų čia trūksta. X-komercijos žaidėjai naudos daugiau influencerių, papildytos realybės sprendimų ir sužaidybinimo. Tai padės atvesti daugiau pirkėjų, juos įtraukti ir gerins konversiją.
Video: "Warby Parker" papildytos realybės sprendimas
X-komercijoje siūlydami prekių pirkimą ir pristatymą, norėsite, kad klientai apmokėtų vienu paspaudimu, akimirksniu gautų kreditą pirkimui, o prekės namie atsirastų itin greitai.
Norint laimėti x-komercijoje reikės daug nuosavų duomenų, itin gilaus kiekvieno kanalo išmanymo ir naujos technologinės infrastruktūros, pvz. headless commerce.
#2. Nuosavų duomenų įdarbinimas
Nuosavi duomenys apie vartotojus yra sėkmingos rinkodaros ir pardavimų sąlyga, nes nuosavi duomenys amortizuoja didžiųjų platformų ir komunikacijos kanalų algoritmų bei taisyklių pokyčius. Prekės ženklai dabar pradeda naudoti daugybę taktikų, kurios padeda kaupti duomenis.
Prekybos vietose sugrįžta QR kodai ir galimybės laimėti prizus palikus informaciją apie save. „Miller‘s“ alaus darykla per metus padarė 300 (!) klientų duomenų rinkimo akcijų. Kam taip vargintis? Kompanijos sako, kad nors nuosavi duomenys negali visiškai atstoti to, ką apie vartotojus žino „Facebook“ ar kiti socialiniai tinklai, tačiau tai leidžia neaugti reklamos kaštams, kurie daugėjant privatumo apribojimų vis auga. „PepsiCo“ per kelis metus sukaupė 75 mln. vartotojų duomenų ir būtent juos naudoja reklamai socialiniuose tinkluose – tai pigiau nei „Facebook“ duomenų naudojimas.
Man taip pat vis dažniau iš klientų tenka išgirsti klausimą: „O kaip mes galime pradėti rinkti duomenis apie vartotojus?“. Tai bus viena svarbesnių sričių kitais metais ir padės ne tik pasiruošti reklamos rinkos pokyčiams, bet ir leis geriau pažinti savo klientus, pradėti galvoti apie papildomus produktus jiems ir taip parduoti daugiau.
#3. Kokia metavisatos prasmė?
Pastaruoju metu daug diskutuoju apie metavisatą. Kuo daugiau kalbu, tuo daugiau abejonių dėl jos turiu. Apie metavisatą kalbama kaip apie virtualų pasaulį, kuris leis visiškai kitaip patirtį turinį, pakeis socialinius tinklus, o taip pat ir išmaniuosius telefonus. Kiekviena inovacija turėtų būtų kažko pagerinimas vartotojui.
Internetas leido pasiekti viso pasaulio informaciją ir žmones, o išmanusis telefonas leidžia pasiekti informaciją, turinį ir bendrauti su žmonėmis bet kur ir bet kada. Kitas etapas turėtų būti dar patogesnis turinio vartojimas ir bendravimas. Ar virtualių akinių užsidėjimas ir panirimas į kitą realybę tai ir yra? Man taip neatrodo.
Mano skepsį sustiprino ir perskaitytas interviu su vienu iš „Second Life“, galima sakyti pirmojo metavisatos bandymo, kūrėjų. Jis sako, kad metavisata nebus įdomi visiems žmonėms. Jo praktiniai stebėjimai rodo, kad žmonės nenori praleisti tiek daug laiko pilnai virtualiame pasaulyje kiek pvz. prie televizoriaus.
Žvelgiant į mūsų pandemines emocijas, man tai atrodo visiška tiesa. Daugelis yra pavargę nuo virtualių susitikimų, skambučių, negalėjimo žiūrėti kitam žmogui tiesiai į akis, galų gale, užuosti. Neverbalinė komunikacija mums padeda perduoti didžiąją dalį informacijos ir technologijos dar ilgą laiką nebus tokios, kurios tai galės bent dalinai pakeisti.
Virtuali realybė ir po dešimties metų nebus tokia, kad mes nepavargdami galėtume joje būti ilgą laiką. Ir vėl grįžtu prie ne kartą savo išsakytos minties – būtent papildyta realybė, o ne virtuali, atrodo kaip natūralesnė inovacija, kuri realiai gali pagerinti visų žmonių gerbūvį.
#4. Kodėl niekas nekopijuoja „Spotify Wrapped“?
Praėjusią savaitę visi užsiėmė sportu „pažiūrėk koks fainas mano muzikinis skonis“ ir dalinosi „Spotify Wrapped“ – metine asmeninio muzikos klausymosi istorija. Tai yra kultūrinis fenomenas. Gruodžio pradžioje socialiniai tinklai sprogsta, visi to laukia, kartais girdžiu netgi frazes „per daug klausausi tos dainos – sugadins mano „Spotify“ istoriją“.
Ir taip bežiūrint ko klausosi mano draugai, iškilo klausimas, o kodėl niekas rinkoje to nekartoja ir nekopijuoja tokiu mastu? Tai puikus atvejis, kai vartotojui duodi duomenis ir jis už tave padaro visą darbą. Tai gali daryti „Netflix“, „Youtube“, „Instagram“, kiti. Bet nedaro.
Ko gero, didėjantis jautrumas privatumo klausimais yra pagrindinis atsakymas, kodėl niekas nenori parodyti, kad žino, ką vartotojas platformoje veikė visus metus. Visgi „Spotify“ tai pasiteisino, nes muzikos klausymasis atrodo kaip nekaltos informacijos rinkimas. Kodėl tuomet to nedaro konkurentai? Kodėl to nedaro „Netflix“, kuris sugeba iš serialų žiūrėjimo sukurti kultūrinius fenomenus ir mes patys mielai dalinamės, ką žiūrime? Nuoširdžiai keista.
#5. Skaitmeniniai. Šunys. Influenceriai.
Jennifer Aniston puikiai supranta, kaip uždirbti iš savo vardo. Nieko keisto, kad įžymybių šunys irgi pasimaudo savo šeimininkų šlovės spinduliuose ir uždirba papildomus pinigus. Bet dabar einama dar toliau. Naujasis J. Aniston šuo Clydeo, kuris įžengė į socialinius tinklus, yra visiškai skaitmeninis produktas. Už jo nugaros stovi ne tik technologijos, bet ir rašytojų komanda, kuri vystys šuns charakterį ir istoriją. Visa tai - jau netrukus jūsų „Instagram“ ir „TikTok“ sraute.
Foto: Clydeo, „Invisible Universe“
Bet tai tik dalis tendencijos, nes Clydeo prisijungia prie animuotos Serenos Williams dukters lėlės Qai Qai, bei žaislų Squeky & Roy, kurie gyvena kartu su „TikTok“ garsenybėmis Charlie ir Dixie D‘Amelio.
Anksčiau animaciniai herojai būdavo pilnai išgalvojami. Dabar pradeda atsirasti nauja herojų rūšis -tie kurie turi sąlytį su realiu gyvenimu, jau turi šlovės užtaisą ir eina auginti savo įtakos į socialinius tinklus. Nepraeis ir porą metų, o aš su dukra eisiu į kino teatrą žiūrėti kaip Qai Qai su Clydeo išgelbėjo pasaulį.
#6. Rebrandingas valdo
„Facebook“ virsmas į „Meta“ (visų pirma metavisatos kompaniją, o ne socialinių tinklų) jau plačiai aptartas. Dabar buvusio „Twitter“ vadovo Jackas Dorsey valdoma finansinių technologijų kompanija „Square“ persivadino į „Block“ – kas labiau atspindi kūrėjo ir kompanijos polinkį kurti ir eksperimentuoti su kriptovaliutomis.
Silicio slėnio įkūrėjai visuomet norėjo kurti ateitį. Panašu, kad socialiniai tinklai atrodo kaip gerai pasidėvėjusi dabartis, todėl kūrėjų nebejaudina. Ir finansinių paslaugų kompanijos nebeatrodo taip kietai, kai pradedi kalbėti apie kriptovaliutas.
Įkūrėjai nori vėl sukurti kažką naujo ir darkart pakeisti pasaulį. Bet panašu, kad visi šitie rebrandingai dar turi ir pragmatinę pusę. Vis svarbesnė tampa kova dėl talentų. Juos privilioti kurti naują virtualų pasaulį ar ekonomikos ateitį gali būti gerokai lengviau nei toliau tobulinti nuobodžius socialinius tinklus arba paprastą mokėjimų kompaniją.
#7. Vartotojų duomenų juodosios dėžės
Įsibėgėjant vis griežtėjantiems vartotojų duomenų apsaugos ir privatumo reikalavimams pradeda atsirasti technologiniai sprendimai, kurie padeda verslams naviguoti šiame vis labiau kompleksiškame pasaulyje.
Nauja mada - „švarūs kambariai“. Jie leidžia partneriams dalintis turima informacija apie vartotojus, neparodant visų duomenų ir neatskleidžiant privačios informacijos. Kitaip tariant, jei jūs norite daryti kampaniją su „Delfi“, pastarieji galėtų į „švarų kambarį“ sukelti visus savo turimus duomenis apie vartotojus, tą patį iš savo pusės padarytumėte ir jūs. Tuomet kiekviena pusė pati gali nuspręsti kuriuos agreguotus duomenis nori rodyti kitai, taip pat butų galima pažiūrėti, kur duomenys persidengia, o kur papildo vieni kitus.
Kitaip tariant, tai - geras būdas geriau pažinti savo auditoriją ir nukreipti reklamą jai, nesidalinant vartotojo duomenimis plačiau.
Trumpai
Beveik visų produktų reklamos kategorijos pilnai atsigavo šiemet. Yra kelios išimtys, pvz., nors transporto ir turizmo sektorius rodė didžiausią reklamos augimą šiemet, visa kategorija gerokai atsilieka nuo 2019 m. lygio.
Grafikas: WARC
„ByteDance“, „TikTok“ motininė kompanija, didžiosiose Europos rinkose paleidžia e-komercijos platformą „Fanno“. Įvedimui naudojama labai agresyvi taktika: produktai, kuriuos su nuolaida galima įsigyti už 1 ct., nemokamas pristatymas.
„Facebook“ nuosavos kriptovaliutos projektas visiškai strigo, o kompanija platformoje panaikino kriptovaliutų reklamos draudimą. Matant kokius pinigus kriptovaliutos ir keityklos pila į reklamą kitur, galime tikėtis, kad ta reklama mus persekios vos atsidarius „Facebook“. O pastariesiems tai padės pagerinti pajamas iš reklamos ir pradžiuginti investuotojus.
Kodėl „Twitter“ turėtų svarstyti prenumeratos modelį?
Žymusis technologijų analitikas Benas Evansas skaidrėse paskelbė savo naujausią apžvalgą. Jis kalba ir apie metavisatą, ir apie „Web3“. Verta peržiūrėti viską, o mane labiausiai privertė palinguoti galva 27, 42, 58-59, 70 skaidrės.
Grafikas: Benedict Evans
Žemė mėnulyje yra „so yesterday“. Dabar reikia pirkti žemę metavisatoje.
Laukinis knygų pardavimo „Amazon“ platformoje pasaulis ir lietuvio e-komercijos konsultanto Juozo Kaziukėno citata apie tai, kad „Amazon“ yra tingus: „Amazon“ žino ką aš perku, kaip dažnai, ko ieškau. Bet net ir po dešimties metų jie negali atsakyti į paprastą klausimą, ką Juozas norėtų pirkti?“
Interneto tiekėjai piktinasi big techu, kurio siunčiamas turinys užima didžiąją dalį interneto pralaidumo ir nori, kad amerikiečių kompanijos pradėtų mokėti daugiau.
Kaip atrodo „Twitch“ žvaigždžių kasdienybė?
50 žmonių pagal „Bloomberg“, kurie padarė didžiausią įtaką verslui šiemet
Skaičiai
49% - mažiau nei pusė žmonių Didžiojoje Britanijoje tiki prekės ženklais, kai šie sako, kad jie yra tvarūs
64,4% - skaitmeninės reklamos dalis bendrame pasauliniame reklamos katile. Jį augina „Google“, „Meta“, „Amazon“ ir Kinija, kur skaitmeninės reklamos dalis yra 90%.
3,7 mlrd. USD – tiek rizikos kapitalas šiemet investavo į kriptovaliutomis grįstus žaidimus, e-komerciją.
Garso takelis
„Billboard‘s“ 2021 m. daina – Dua Lipa „Levitating“, nors pastaroji niekuomet nebuvo Nr. 1 „Hot 100“ sąraše. Ir taip, negavau bilietų į Dua Lipa koncertą kitais metais:/ Palieku jus su puikiu jos akustiniu pasirodymu.