Dvi pusės 🌗 #49
Tekstas pirmąkart paskelbtas 2021 m. gruodžio 16 d.
Sveiki,
šis numeris šiemet yra paskutinis įprastame formate. Kitą savaitę reikia padaryti retro ir įsivertinti, ką ir kaip per šiuos metus prirašiau. Tad būtent apie tai ir bus specialus naujienlaiškio numeris. Po to, „Media X“ išleidžiu kelių savaičių atostogų. Bet turinys jus vis tiek pasieks. Tai bus iš anksto paruoštos longreadų, podkastų ir knygų rekomendacijos.
#1. Dvi metastrategijos
„Meta“ žengė arčiau metavisatos ir vartotojams atvėrė „Horizon Worlds“, socialinę virtualios realybės platformą, į kurią galima patekti su „Oculus Quest“ akiniais. Ją kompanija testavo jau nuo 2019 m. Tikėtina, kad šie akiniai bus populiari kalėdinė dovana. Prisiminus „Meta“ pristatymo jaudulį ir kompiuteriu sukurtus efektus, vartotojai gali nusivilti, kad kol kas ta papildyta realybė ne tokia jau ir žadą atimanti kaip M. Zuckerbergas pardavinėjo.
Foto: viršuje virtuali realybė sukurta kompiuteriu „Meta“ pristatymui. Apačioje – dabartinė virtuali realybė praktikoje
Kad „Facebook“ perspaudė su metavisatos vizija – aišku. Jie patys nuo to kosės dar ilgai. Kaip galima nudegti per anksti pasiūlius eksperimentinį produktą vartotojams, gali papasakoti „Google“, kurių patirtis su išmaniaisiais akiniais ilgam atbaidė nuo šios įrangos vystymo ir kompaniją, ir vartotojus. Be abejo, ši strategija gali būti skirta tam, kad šiame ketvirtyje „Meta“ labai norėtų parodyti gerus virtualios įrangos pardavimų rezultatus, kad juos raportuojant kitų metų pradžioje, kompanija turėtų solidžią istoriją investuotojams. Tokia klasikinė dilema tarp ilgalaikių ir trumpalaikių įmonės tikslų.
Štai „Snap“ visiškai susikoncentravusi į ilgalaikę strategiją. Jie jau ilgą laiką save laiko ne socialinių tinklų, o kameros kompanija. Ko gero, iš visų dabar šnekančių apie metavisatą, jie vieni ilgiausiai nuosekliai dirbančių ties įranga, kuri atvers naujas galimybes – papildytos realybės akinius. „Snap“ to net nevadina kelione į metavisatą. Jie dirba su vystytojais, kuria patirtis, kurios kol kas dar nėra tokio lygio, kad išlepęs vartotojas neišsijuoktų. Todėl kompanija renkasi periodiškai atverti tik dalį patirčių visuomenei, kad parodytų investuotojams darbo progresą.
#2. Šou verslas ir akcijos
Pamenate, kai Cristiano Ronaldo per Europos futbolo čempionato spaudos konferenciją patraukė „Coca Cola“ buteliukus ir rekomendavo gerti vandenį? Taip sutapo, kad „Coca Cola“ akcijos nučiuožė žemyn, bet tai nutiko ne dėl C. Ronaldo influencinimo, o dėl to, kad tą pačią dieną buvo išmokėti akcijų dividendai. Tai visuomet lemia akcijų kritimą.
[SPOILER ALERT: toliau neskaitykite, jei planuojate žiūrėti „Sekso ir miesto“ pratęsimą, nors nežinau, kaip jums nuo tos informacijos pavyktų pasislėpti.]
Pagaliau atėjo ir šou verslo šlovės valanda. „HBO Max“ rodo legendinio „Sekso ir miesto“ pratęsimą ir jau pačioje pradžioje įvyko scenarijaus posūkis – Ponas Šaunusis patyrė širdies smūgį sportuodamas su „Peloton”, išmaniuoju namų treniruokliu. Pastarajai kompanijai pandemija buvo labai dosni, tačiau žmonėms pradėjus grįžti į gyvenimą, įmonės akcijos krito – šiemet net 75%.
Paprastai šou verslas neturi tiek įtakos kompanijų akcijoms, tačiau šįkart panašu, kad viskas buvo būtent taip. Pasak ekspertų, „Peloton“ žinojo apie produkto naudojimą seriale, tačiau nežinojo konteksto. Tai yra keista ir aplaidu. „Peloton“ investuotojai ir taip buvo labai pajautrinti, tad ši scena atėmė iš kompanijos dar apie 10% akcijų vertės, nes tai buvo įvertinta kaip nesugebėjimas valdyti įvaizdžio sunkiu metu.
„Peloton“ per itin trumpą laiką sugrįžo su krizės valdymo klipu. Jame gyvas Ponas Šaunusis su instruktore, kurios treniruotės metu gavo galą. Neaišku ar akcijos tiesiog atšoko nuo dugno, ar dėl šio greito „Peloton“ atsako, bet tai – įspūdingas pavyzdys kaip operatyviai atsakyti į krizę.
#3. „Amazon“ milijardinė bauda
Italijoje „Amazon“ gavo 1,3 mlrd. JAV dolerių baudą, nes, pasak institucijų, piktnaudžiavo savo padėtimi ir teikė platformoje prioritetą tiems pardavėjams, kurie naudojasi „Amazon“ logistikos paslaugomis. Kompanija tokius pardavėjus įtraukdavo į savo „Prime“ programą, tai reikšdavo daugiau reklamos, kartais nemokamą produktų pristatymą. Kitaip tariant, pirkdamas „Amazon“ logistikos paslaugas, verslas platformoje turėdavo pranašumą. Italai nusprendė, kad taip „Amazon“ kenkia tokiomis paslaugomis nesinaudojantiems, bet platformoje parduodantiems prekybininkams.
„Amazon“ daro tai, ką nuo senų laikų daro mažmeninės prekybos tinklai. Šie sudaro su tiekėjais sutartis, pagal tai suteikia geresnį prekių išdėstymą, kitas sąlygas. Panašu, kad dabar big techas yra tiesiog labai lengvas taikinys.
Jei ir reiktų išrašyti kompanijai solidžią baudą, tai už neatsakingą elgimąsi su vartotojų duomenimis. Pagal BDAR, keli procentai nuo kompanijos praėjusių metų apyvartos („Amazon“ atveju ~7,7 mlrd. USD) būtų gerokai taikliau, solidžiau ir vartotojui saugiau.
#4. Yra ne problemos, o iššūkiai
Nepraėjo metai, o panašu, kad socialiniai tinklai rado būdų, kaip dirbti su nauja „Apple“ privatumo politika. Anksčiau atrodė, kad „iPhone“ vartotojui proaktyviai pasirinkus būti nesekamam konkrečios aplikacijos, pastaroji negauna jokios informacijos. Visgi, informacija keliauja, tik būna nuasmeninta.
Ši situacijos leido šviesiausioms „Facebook“, „Snapchat“ ir ad-tech galvoms sukurti apėjimo mechanizmą, kuris leidžia agreguoti „iPhone“ vartotojų duomenimis ir naudojant sudėtingus skaičiavimus prognozuoti, kaip baigėsi vartotojo kelionė. Tai labai primena, FLoC technologiją, kuria „Google“ siekia pakeisti cookies.
Nors kai kurie sako, kad tai yra „Apple“ privatumo taisyklių pažeidimas, tačiau pati kompanija tyli ir panašu, kad tai yra tylus sutikimas. Na ir įrodymas, kad šiuolaikinėje rinkodaroje labai svarbu turėti gerus programuotojus ir duomenų mokslininkus.
#5. Aprangos prekės ženklai metavisatoje
Panašu, kad iš ne skaitmeninių prekės ženklų, būtent aprangos įmonės rimčiausiai testuoja metavisatos galimybės. Prie prabangos prekės ženklų, prisijungia ir „Nike“ su „Adidas“. Pirmieji įsigijo RTFKT, NFT studiją, kuriančią seriją „CloneX“, o „Adidas“ dar anksčiau pradėjo bendradarbiavimą su populiaria „Bored Apes Yacht Club“ kolekcija.
Man ši tendencija rodo, kad prekės ženklai turi hipotezę, kad virtualiuose pasauliuose žmonės išskirtinumo ieškos visų pirma per aprangą ir aksesuarus.
#6. Kaip šiais laikais kviesti į vakarėlius
Z karta šiais laikais nebeturi savo draugų el. pašto adresų, o „Facebook“ yra nebemadinga. Kaip tuomet pakviesti žmones į vakarėlius? Egzistuojantys sprendimai šiai kartai neatrodo labai draugiški, ir panašu, kad jie nori kuo daugiau asmeniškumo kvietimuose, todėl populiarėja toks formatas kaip „Instagram“ skrajutės. Kaip skamba taip ir yra, tai skaitmeniniai kvietimai, kurie platinami per „Instagram“ - dažnai stories formatu artimiausių draugų ratui. Kartais būna taip, kad skrajutė siunčiama kiekvienam kontaktui atskirai. Sudėtinga, bet sakoma, kad verta.
Atsiranda startuoliai skirti šiai problemai spręsti. „Paperless Post“ leidžia siųsti skrajutes trumposiomis žinutėmis, o ne el. paštu. „Partiful“ leidžia siųsti nuorodą į vakarėlio puslapį trumpąja žinute. Veiklų planavimo žinutėmis startuolis IRL jau tapo vienaragiu.
Štai tokia „ne problema, bet problema“, kuri netgi sukuria poreikį naujiems sprendimams kurti.
#7. „Tesla“ vairuotojams leidžia žaisti žaidimus... vairuojant
Nuo pat to momento, kai buvo pradėta galvoti apie savaeigius automobilius, prasidėjo diskusijos, o ką tuo metu veiks vairuotojas? Kad savaeigiai automobiliai virs turinio platformomis ir sėdintiems automobilyje siūlys įvairias pramogas kalbama jau kuris laikas. Tačiau „Tesla“ nusprendė, kad laukti nebėra ko, rimtos inovacijos turi pareikalauti bent kelių lavonų, todėl pasiūlė galimybę žaisti žaidimus borto kompiuteryje, kol automobilis juda. Teoriškai, vairuotojas negalėtų to daryti, bet praktikoje viskas kitaip. Net jei žaisti galėtų tik keleivis, tai vis tiek labai blaškytų vairuotojo dėmesį.
Nors borto kompiuteriai dabar leidžia ir užsisakyti maistą, tačiau JAV saugaus eismo administracija turi griežtus reikalavimus, ką ir kada gali daryti borto kompiuteris, pvz. dažnai net „bluetooth“ nepasijungsi, kol automobilis juda.
„Tesla“ mėgsta plėsti ribas, bet ne kiekviena inovacija nusipelno išvysti dienos šviesą.
Trumpai
„Amazon“ seną gerą vitrinų ekspoziciją nori transformuoti į inovatyvią patirtį.
Markas Ritsonas skelbia geriausią metų rinkodaros kompaniją. Kai praeisite pirmąją angliško humoro dalį apie apdovanojimų sezoną, rasite labai geras įžvalgas apie kačių maisto „Shibu“ rinkodaros kompaniją ir kodėl rinkodaros žmonės visų pirma turi klausytis rinkos ir pagal tai kurti kampanijas.
Reklamose, ypač Kalėdinėse, gali būti gerokai daugiau emocijų.
JAV laikraščiai dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi tyliai į teismą paduoda „Facebook“ ir „Google“, mat jei ne šios kompanijos – laikraščiai gyvuotų. Nebūtinai big techas yra labai draugiškas žiniasklaidai, bet jei jų ir nebūtų, nemanau, kad laikraščius tai būtų išgelbėję.
Kaip Kirgizijos tiriamosios žurnalistikos redakcija naudoja dirbtinį intelektą atskleisti korupcijai.
„Instagram“ planuoja grąžinti įrašų rodymą chronologine tvarka.
„TikTok“ live shoppingą pirmąkart išbandė už Kinijos ribų – Didžiojoje Britanijoje.
Vienas įtakingiausių „Meta“ vadovų: ne mūsų platforma, o patys žmonės kalti dėl dezinformacijos. Aišku mes visi ne šventieji, bet šis požiūris apibendrina viską, ką reikia žinoti apie „Meta“ norą keistis ir įnešti daugiau pozityvumo į pasaulį.
Scott Galloway, Kara Swisher ir draugų 2022 m. prognozės (podkastas).
Keanu Reeves ir Carrie-Ann Moss davė interviu apie naują „Matricos“ filmą ir pakeliui pakalbėjo apie metavisatą, NFT ir kitus reikalus:
Skaičiai
25% - tiek šiemet išaugo vartotojų išlaidos mobiliosiose aplikacijose.
1mln. – tiek žmonių kiekvieną mėnesį savanoriškai remia britų portalo „The Guardian“ veiklą.
Garso takelis
Apie „TikTok“ įtaką šiuolaikinei muzikai rašiau ne kartą. Dabar platforma skelbia savo šių metų muzikos ataskaitą. Man patinka muzikiniai atradimai, tad daugiau paklausysiu ataskaitoje minimų atlikėjų tarpušvenčiu, o dabar palieku jus su populiariausia „TikTok“ daina šiemet.