Įspūdingiausias sugrįžimas Lietuvos žiniasklaidoje #14
Media Bitės ir 15min susijungimas, Lietuvos reklamos rinkos traukimasis, interneto virsmas parduotuve ir kita
Sveiki,
šiandien pagrindinėje temoje apžvelgiu ką skambus Tomo Balžeko grįžimas vadovauti 15min gali reikšti Lietuvos žiniasklaidos rinkai. Taip pat kalbu apie Lietuvos reklamos rinkos 2020 m. rezultatus, skaitmeninių prekės ženklų išaugusią meilę TV reklamai, interneto virsmą didele parduotuve ir žmonių išlaidas programėlėms. Taip pat dar 10 naujienų trumpai ir muzika. Viso 1982 žodžiai arba 10 minučių skaitymo.
Ačiū visiems parėmusiems Media X. Jei ir jums mano kuriamas turinys atrodo vertingas, galite palaikyti Media X. Tai labai paprasta: tiesiog paspauskite mygtuką apačioje ir galėsite pasirinkti sumą, kuria norite prisidėti. Tai visiškai savanoriška, o Media X turinys yra nemokamas.
1. Aštrėjanti konkurencija ir konsolidacija Lietuvos žiniasklaidoje
Žiniasklaida yra sudėtingas verslas. Ne kartą rašiau, kad dabartiniame modelyje, kur dauguma pajamų ateina iš reklamos, vietos yra tik dideliems, nes konkurencija milžiniška. Ji vyksta ne tik tarp naujienų portalų, ne tik tarp portalų ir socialinių platformų, bet ir tarp portalų bei kūrėjų – ne tik su tais, kurie ima pinigus iš skaitytojų per Patreon ir kitas panašias platformas, bet ir su influenceriais.
Štai Super You apklausos duomenimis praėjusiais metais ¾ rinkodaros žmonių dirbo su influenceriais ir, Kantar duomenimis, jiems išleido 3 mln. EUR. Influenceriai pagrinde kuria gyvenimo būdo turinį ir tai sudaro milžinišką konkurenciją žiniasklaidai. Štai pažiūrėkite į skaitomiausias populiariausių Lietuvos portalų rubrikas.
Gemius Rating duomenys, 2021 m. kovas
Kai rinkodaros skyriai nusprendžia, kad jiems reikia turinio rinkodaros paslaugų, influenceriai į šitą pyrago gabalą pretenduoja lygiomis teisėmis su tradicine interneto žiniasklaida. Media X #3 numeryje rašiau:
Žiniasklaida vis daugiau investuoja į tokio turinio kūrimą ir sklaidą didžiosiose platformose (SEO, skaitmeninės rinkodaros specialistai ir pan.), nes jis atveda daugiau lankytojų, o tai leidžia parduoti daugiau reklamos. Dar didesnė bėda, kad būtent šioms temoms milžinišką konkurenciją sudaro blogeriai, nišinė žiniasklaida, netgi tie patys vartotojai socialiniuose tinkluose. Kitaip tariant, žiniasklaida vis daugiau investuoja į turinį, kurio vertė santykinai mažėja, o sukūrimo ribiniai kaštai nuolat auga. Didieji žaidėjai išgyvens dėl savo dydžio, bet mažesniems žiniasklaidos portalams toks modelis ilgajame laikotarpyje yra pražūtis.
Būsima kova dėl lyderystės
Esant tokiai situacijai, taip pat reklamos rinkai susitraukus dėl pandemijos (apie tai antroje naujienlaiškio žinutėje), praėjusios savaitės naujiena, kad Tomo Balžeko vadovaujamos Media bitės, valdančios žurnalą Žmonės, jungiasi su 15min yra visiškai logiškas žingsnis – reikia bandyti tapti didesniais ir ieškoti sinergijų. Na ir turint omenyje, kad T. Balžekas yra įkūręs 15min iš kurios buvo priverstas pasitraukti, šita sugrįžimo istorija yra, ko gero, įspūdingiausia Lietuvos medijų padangėje ir gali supurtyti rinką.
Nauja įmonių grupė Lietuvoje veiks „15min group“ vardu, ketvirtadienį pranešė bendrovė. Po susijungimo 60 proc. „15min group“ akcijų priklausys „Postimees Grupp“, 40 proc. –„Media bičių“ akcininkams. Pagal pasirašytą susitarimą, už „15min group“ valdymą bus atsakinga „Media bičių“ akcininkų ir vadovų komanda, kurioje – „15min“ įkūrėjas ir buvęs vadovas T. Balžekas.
Pagal Gemius Rating duomenis 15min turi 1,35 mln. mėnesinių lankytojų ir yra antroje vietoje po Delfi (1,39 mln.). Zmones.lt lanko 657 000 skaitytojų. Dauguma šio portalo ir 15min lankytojų persidengia, tačiau nusprendus apjungti portalus ir jų srautą, tikėtina, kad turėtume naują didžiausią portalą Lietuvoje pagal mėnesinę auditoriją. Abiems besijungiančioms bendrovėms tokia konsolidacija atveria daugiau galimybių ir didesnį reklamos užsakovų susidomėjimą.
Įdomu tai, kad nuo 2020 m. pabaigos pagrindinis portalų reitingavimas Gemius platformoje yra pagal vidutinę dienos auditoriją, kurioje Delfi yra labai atsiplėšęs lyderis. Net susijungus 15min bei Media Bitėms, pastarieji čia labai nepriartės prie Delfi. Puikus savo lyderystės pozicijų strateginio gynimo pavyzdys iš Delfi pusės.
Įvykus pokyčiams, gali atsirasti galimybės keliems rinkos žaidėjams skelbti savo lyderystę pagal skirtingus parametrus. Kas dažnai matoma ir mūsų TV rinkoje.
Media bičių ir 15min susijungimas atrodo logiškas ir žvelgiant į didžiausių Lietuvos naujienų portalų situaciją. Delfi yra didžiausias, taip pat turi savo televiziją. TV3.lt yra didžiausios Lietuvoje televizijos portalas. 15min, kaip ir Lrytas.lt, kuris dar 2019 m. pardavė televiziją, neturėjo plėtinių į kitas medijas ir jau buvo poreikis kažkokiai konsolidacijai.
Variklis - prenumeratos modelis
T. Balžekas, minėdamas žurnalo „Žmonės“ 20 gimtadienį yra minėjęs norą koncentruotis į prenumeratas:
<...> savo prioritetu padarėme prenumeratas – nesvarbu ar popierinių žurnalų, ar „Žmonės“ programėlės mobiliesiems, ar kino internetu paslaugų „ŽMONĖS Cinema“. Tikime, kad šis kelias teisingas ir mūsų verslui užtikrinantis stabilią ateitį. Šiuo metu turime per 30 tūkst. įvairių mūsų produktų prenumeratorių ir toliau pagrindiniu uždaviniu sau keliame šio skaičiaus augimą.
„Postimees Grupp“ vadovas Andrus Raudsalu irgi labai pabrėžia prenumeratas:
„Postimees Grupp“ pastaruosius kelerius metus planavo plėtrą Lietuvoje, ir šis susijungimas sustiprins mūsų, kaip vienų iš pirmaujančių rinkos žaidėjų, poziciją. Skaitmeninės žiniasklaidos ateitis yra paremta mokamos prenumeratos modeliu. Sujungę „Postimees Grupp“ patirtį iš kitų rinkų kartu su „Media bičių“ stipria vietine prenumeratorių baze ir abiejų organizacijų puoselėjama aukštos kokybės žurnalistika, Lietuvos žiniasklaidos rinkoje pradėsime naują etapą.
Panašu, kad „Žmonės“ ir 15MAX prenumeratos bus vienaip ar kitaip kombinuojamos ir tai abiems besijungiančioms bendrovėms atveria visiškai naujų augimo galimybių prenumeratos srityje.
Dabar iš didžiųjų portalų mokamo turinio lyderis yra Delfi. Kaip tik praėjusią savaitę Ekspress Grupp, valdanti Delfi.lt, paskelbė mokamo turinio prenumeratų augimą Baltijos šalyse. Lietuvoje mokamos prenumeratos augo net 50% per pirmą ketvirtį.
Duomenys iš Ekspress Grupp pranešimo
Be abejo, bandomoji Delfi Plius kaina 0.01 EUR yra beveik nieko, tačiau priversti žmogų išsitraukti kortelę ir palikti savo duomenis, kad ir dėl 1 cento, yra nemenkas iššūkis. Kitas dalykas, kad nežiūrint šios akcijos, skaičiai vis tiek auga. Net jei ir atkrenta žmonių po bandomojo laikotarpio, tai naujų bandytojų nuolat prisijungia dar daugiau. Įspūdingas augimas. Beje, dabar Delfi skelbia, kad vos prasidėjus naujam ketvirčiui jie jau perkopė ir 10 000 prenumeratorių ribą.
Jei Media Bitės ir 15MAX kažkokiu formatu sujungs prenumeratas, nauja grupė, vertinant dabartinius skaičius, greičiausiai ir pagal mokamo turinio prenumeratorių skaičius gali tapti lydere.
Kitos galimybės
Be to, abi besijungiančios bendrovės yra susijusios ir su kino teatrų veikla. Media Bitės turi Pasaką. Postimees Grupp siekia tapti Forum Cinemas savininkais Lietuvoje.
Kitaip tariant, rinkoje, kurioje yra arši konkurencija dėl reklamos ir žmonių pinigų, konsolidavosi du verslai, kurie gali sujaukti žiniasklaidos kraštovaizdį. Be to, naujasis darinys turės super stiprų kanalą, kuris galės padėti ir kitiems šalutiniams verslams. Tuo pačiu tai bus galimybė ir optimizuoti žmogiškuosius išteklius bei susimažinti kaštus.
Kaip skelbia T. Balžeko ir jo kolegų sugrįžimo kampanijos žinutė: pasiilgome konkurencijos, todėl sugrįžtame. Mūsų laukia gera konkurencinė kova dėl lyderio karūnos. Nuobodu nebus.
Foto: iš Tomo Balžeko Facebook, visa kampanijos galerija
2. Lietuvos reklamos rinka praėjusiais metais grįžo į 2016 m. lygį
Kantar skelbia duomenis, kad Lietuvos reklamos rinka susitraukė 13% - mažiau nei Latvijos (16,4%) ar Estijos (20%). Lietuviškuose kanaluose viso ji sudarė 105 mln. EUR, kiek mažiau nei 2016 m. (107 mln. EUR). Dar 73 mln. EUR buvo išleisti užsienio interneto kanalams ir platformoms.
Mažiausiai traukėsi TV ir internetas. Įdomu tai, kad reklamos išlaidos Lietuvoje, bent jau oficialiai, mažėjo tiek Facebooke, tiek Google. Youtube vos paaugo. Pasaulinės tendencijos rodė, kad šie kanalai kaip tik demonstravo labai gerus rezultatus. Kad iš tikro realus išlaidų užsienio platformose vaizdas gali būti gerokai kitoks sako ir šita pastraipa Verslo žiniose:
Kartu reikia paminėti, kad suma, kiek Lietuvos verslas reklamai skiria „Google“ paieškoje, „Facebook“, „Youtube“ ar reklamjuostėms užsienio portaluose nepatenka į „Kantar“ apskaičiuojamą bendrą mūsų rinkos apimtį, nes skaitmeninio verslo milžinės neteikia statistikos Lietuvai, tad kasmet tyrimų bendrovė, ruošdama metinę ataskaitą, apklausia ir didžiausių žiniasklaidos planavimo agentūrų, reklamos užsakovų, žiniasklaidos priemonių savininkus ir vadovus.
Greičiausiai pridėjus smulkiuosius reklamos užsakovus, kurie kuria reklamą patys ar dirba su laisvai samdomais profesionalais, matytume visai kitokį vaizdą.
Įdomu tai, kad Kantar pradėjo vertinti investicijas ir į naujus kanalus - Instagram (2020 m. šiam kanalui buvo skirta 6 mln. EUR) ir influencerius (3 mln. EUR). Aišku, čia truputį supainioti kanalai su formatais, bet būtų įdomu ateityje pamatyti atskirai investicijas į turinio rinkodarą žiniasklaidoje ir tuomet palyginti jas su investicijomis į influencerius.
3. JAV skaitmeniai prekės ženklai pamatė galimybių smunkančioje TV reklamoje
Praėjusiais metais TV reklama JAV krito ženkliai, o kai kurie skaitmeniniai verslai nusprendė, kad tai yra puiki proga pasinaudoti atpigusia reklama ir papasakoti apie save platesnei auditorijai. Pavyzdžiui, Etsy išlaidos TV reklamai augo beveik 150%.
Grafikas iš theinformation.com
Įdomu tai, kad nemažai tokių skaitmeninių prekės ženklų ypač daug tikisi iš reklamos tradicinių TV kompanijų video platformose, tokiose kaip HBO Max, Peacock, Paramount, Discovery ir kitose. Taip yra todėl, kad tokią reklamą lengviau sekti nei TV.
Įdomu tai, kad prekės ženklai randa kaip sekti ir paprastos TV reklamos įtaką. The Information rašo, kad Home Chef, maisto prenumeratos į namus kompanija, TV reklamos efektyvumą matuoja taip: jei TV reklama transliuojama 12:01, o 12:10 matomas srauto augimas puslapyje, tai priskiriama TV reklamai. Tai nėra tikslus modelis, bet jis vis tiek rodo temperatūrą.
Wharby Parker, kompanijos parduodančios akinius internetu, atstovas sako, kad jie pastebi, kad žmonės atėję į jų puslapį pamatę TV reklamą, portale praleidžia daugiau laiko nei tie, kurie atėjo iš Facebook ar Google reklamos.
4. Platformos ir portalai virsta parduotuvėmis
Socialinė ir tradicinė žiniasklaida žengia į komercijos etapą. Anksčiau pagrinde gavę pajamas iš reklamos, dabar turinio portalai ir socialinės platformos po truputį pradės virsti interneto parduotuvėmis.
Prie to prisideda ir artėjantys Apple ir Google privatumo politikų pokyčiai bei pandemijos sukeltas noras pirkti internetu. Facebook jau kuris laikas siūlo shoppable ads, o Snap aktyviai supirkinėja startuolius, kurie gali padaryti apsipirkimą platformoje kuo patogesniu.
Foto: Inkaro reklama Facebooke, kur iškart gali pirkti prekes matomas reklamoje
Snap prieš mėnesį nusipirko Fit Analytics, Berlyne įsikūrusį startuolį, kuris naudoja dirbtinį intelektą, kad žmonėms perkant internetu padėtų išsirinkti tinkamo dydžio drabužius ir batus. Aš, iki šiol grąžinęs visus batus pirktus internetu, norėčiau, kad šitas sprendimas būtų kuo labiau paplitęs.
Dabar skelbiama, kad Snap dar anksčiau įsigijo Screenshop aplikaciją. Jos veikimo principas yra toks: žmonės nusifotografuoja drabužius ar baldus, kad ateityje turėtų idėjų, ar prisimintų, ką reikia pirkti. Tuomet tą foto įkelia į aplikaciją (Snapchate tai būtų Memories skiltis, kuri, panašiai kaip Pinterest, leidžia kolekcionuoti idėjas) ir programėlė pasiūlo nusipirkti tokius pačius produktus, kaip nuotraukoje, arba panašius į juos.
Tokia turinio-parduotuvės koncepcija vis labiau pradeda atrasti kelią ir į interneto portalus. Štai Bustle.com siūlo pirkti neišeinant iš jų portalo ar nepaliekant straipsnio. Be to, naudodami e-komercijos platformą Tipser, jie leidžia padaryti vieną apmokėjimą už prekes, kurios yra surinktos iš skirtingų parduotuvių ir tiekėjų. Turint omenyje, kad portalai turi srautą, o žmonės vis labiau linkę pirkti internetu, reikia laukti daugiau tiesioginės prekybos integravimo į turinį.
Dar vienas įdomus dalykas, kuris irgi gali prisidėti prie šios tendencijos. Google ką tik paskelbė, kokį komercinį turinį prioretitizuos paieškoje. Po kelių savaičių unikaliai kurtas turinys apie produktus ir paslaugas turės pirmenybę prieš įvairius informacijos apie produktus ir paslaugas agregatorius. Ypač bus vertinamas turinys, kuriame jaučiasi ekspertiškumas, pateikiama daugiau informacijos nei produkto kūrėjo puslapyje. Šis pasikeitimas galios tik produktų aprašymui anglų kalba.
Taip internetas pamažu virsta į vieną didelį Akropolį – prekybos ir pramogų sostinę.
5. Skaitmeninė ekonomika nemažina tempo 2021
Analitikos kompanija AppAnnie skelbia, kad per šių metų pirmąjį ketvirtį Didžiojoje Britanijoje vartotojai AppStore ir Google Play programėlėms išleido daugiau kaip 1 mlrd. USD, 60% daugiau nei prieš metus. Itin daug pinigų vartotojai paliko už pramogas (5 programėlės iš TOP10) ir pažintis (2 iš TOP10). Štai ko visiems reikia pandemijos metu.
Įtariu pas mus tendencijos būtų panašios. Beje, tarp labiausiai augusių aplikacijų pagal parsisiuntimus yra mūsų Vinted. Tvari mada labai populiarėjo per pandemiją ir džiugu, kad šio augimo vaisius raško mūsiškiai.
Trumpai
Neleiskite platformoms suvalgyti jūsų verslo. Geri patarimai iš Harvard Business Review autorių
Lietuviai pasauliui kuria technologijas, padedančias atpažinti dėvinčius kaukes
Kaip JAV vartojama socialinė žiniasklaida (augo Reddit ir Youtube, kitos platformos - stabilios)
Kodėl Google FLoC privatumui gali būti dar didesnė grėsmė nei cookies
Microsoft nusipirko kalbos technologijų bendrovę Nuance ir dar labiau plės sveikatos priežiūros paslaugas, o Axios rašo apie Microsoft suaktyvėjimą įsigyjant kompanijas
Muzika
Labai įdomus tekstas, kaip muzikos autoriai yra verčiami dalį autorystės perleisti atlikėjams. Pasiūlydamas dainą kūrėjas yra labai priklausomas nuo atlikėjų - žvaigždžių. Kartais norėdami, kad atlikėjas atliktų jų dainą, kūrėjai gali atiduodi nemažai teisių į savo kūrinį. Dabar dainų autoriai kuria judėjimą, kuris bandys tokią situaciją keisti. Asociacijai priklauso ir Sam Harris, mano vienos mėgstamiausių šiuolaikinių grupių X Ambassadors, lyderis.
Iki!