Kada tampama blogiečiu? #37
Tekstas pirmąkart paskelbtas 2021 m. rugsėjo 23 d.
Sveiki,
šiandienai buvau numatęs visai kitą temą, bet didžiosios technologijų kompanijos taip įsisuko į vertybinius skandalus, kad nepavyko jų ignoruoti. Todėl šiandien „Media X“ naujienlaiškis bus labai vertybinis – apie tai kodėl reikia didžiąsias platformas reguliuoti. Taip pat jūsų dar laukia 10 naujienų ir, žinoma, garso takelis.
Didžiosios technologijų bendrovės: kada tampi blogiečiu?
Didžiosios technologijų kompanijos dabar yra kaip reikiant skalbiamos ir narstomos visuose pasaulio kampeliuose. Aš jau mečiau rašyti kiek įvairių ieškinių ar reguliacijų projektų plaukia big techui įvairiose pasaulio valstybėse. Tačiau pastaroji savaitė buvo labai reikšminga, parodanti, kokią galią ir įtaką turi nekontroliuojamos technologijų bendrovės.
Praėjusią savaitę trumpai užsiminiau apie „Wall Street Journal“ straipsnių seriją, kurioje išsamiai buvo nagrinėjamas „Facebook“ dviveidiškumas. Straipsniai parodo, kad „Facebook“ žinojo, jog „Instagram“ turi neigiamos įtakos jaunų merginų savivertei, kad „Facebook“ platforma lengvai naudojasi prekeiviai žmonėmis, kad ji išnaudojama norint didinti visuomenės susiskaldymą. Daug jau apie tai kalbėta ir be manęs, tad į detales nebelįsiu.
„Facebook“ yra milžiniškas ir žinoma, kad pas juos vyksta daug negerų dalykų. Socialinis tinklas nėra vienintelis atsakingas už visas negeroves, kuriomis yra kaltinamas. Visgi, kompanija plačiąją visuomenę ir politikus nuolat bando įtikinti savo gerais ketinimais ir gebėjimu patiems išsikuopti savo kiemą. Būtent todėl „Wall Street Journal“ serija yra tokia svarbi parodant tikrąjį „Facebook“ veidą: pasiekti daugiau pelno, nežiūrint jokių etinių dilemų.
Vasarą perskaičiau „New York Times“ žurnalisčių parašytą knygą „An Ugly Truth: Inside Facebook‘s Battle for Domination“. Ten nupieštas paveikslas panašus ir pakankamai iškalbingas - kompanija linkusi užmerkti akis prieš problemų sprendimą, jei tik aktyvūs veiksmai galėtų sumažinti kokį svarbų platformos rodiklį.
„Facebook“ yra didelis ir sudėtingas produktas, todėl nėra lengvų problemos sprendimo būdų – bet koks pakeitimas gali turėti naujų nenumatytų pasekmių. Visgi, kai milžiniškas kiekis pasaulio informacijos sklaidos priklauso nuo kompanijos, kuri dėl didesnio pelno nėra linkusi spręsti sudėtingų etinių problemų, tai tiesiog šaukiasi reguliavimo.
Autoritarinės valstybės klupdo technologijų milžinus
Bloga savaitė technologijų milžinams tuo nesibaigė. Štai prieš pat savaitgalį vykusią Rusijos dūmos rinkimų imitaciją iš „Telegram“ buvo pašalinta Aleksandro Navalno grupė. Vienas „Telegram“ įkūrėjų Pavelas Durovas teigė, kad taip jie pasielgė, nes to reikalavo „Apple“ ir „Google“ – to nepadarius visa programėlė būtų pašalinta iš kompanijų parduotuvių.
Technologijų milžinai ir patys susidūrė su Rusijos valdžios raumenų demonstravimu: buvo grasinama įkalinti konkrečius įmonių darbuotojus, reziduojančius Rusijoje, jei kompanijos iš „AppStore“ ir „Google Play“ nepašalins A. Navalno programėlės, kurioje buvo pateikiamos rekomendacijos žmonėms balsuojantiems už opozicijos kandidatus.
Štai čia yra bėda su technologijų milžinais. Demokratinėse valstybėse, kur valdžia dar neprisikasė iki platformų reguliavimo, technologijų milžinai kuria savo taisykles ir jas prižiūri. Taip vyksta ir dėl to, kad technologijos vystosi gerokai sparčiau nei valdžia sugeba efektyviai reaguoti.
Iš čia - „Facebook“ savireguliacija žodžio laisvės klausimais, „Apple“ ir „Google“ programėlių parduotuvių politika. Kompanijos elgiasi taip kaip joms patogu, demonstruoja savo nepriklausomumą ir skelbia ginančios žodžio ir kitas laisves. Tačiau technologijų kompanijų elgesys staiga pasikeičia susidūrus su autoritarinių režimų reikalavimais, ypač jei tai vyksta didelėje ir svarbioje rinkoje.
Indijos vyriausybė, kuri vis griežčiau reguliuoja jai nepatinkančią kalbą internete, šiemet įvedė naujus socialinių tinklų ir žiniasklaidos apribojimus. „Facebook“ ir „Google“ jiems greitai pakluso, nors demokratinėse valstybėse jie prieš juos kovotų dantimis. Bet šalyje gyvena 1,4 mlrd. žmonių ir vis labiau raganėjant Kinijai, Indijos rinka technologijų milžinams atrodo labai svarbi, todėl galima savo principus truputį atidėti į šalį.
Be abejo, bet kuri valdžia yra galingesnė nei didžiausios technologijų kompanijos ir natūralu, kad pastarosios turi paklusti vietiniam reguliavimui. Būtent todėl didžiųjų kompanijų savireguliacijos argumentas vis silpsta ir demokratinėse valstybėse.
Didžiosios technologijų bendrovės kažkada buvo tos, kurios atėjo padaryti pasaulį geresniu. Tačiau, kaip sakoma kultiniame filme „Tamsos riteris“, „You Either Die a Hero, or You Live Long Enough To See Yourself Become the Villain“ (liet. „arba tu miršti būdamas herojumi, arba gyveni pakankamai ilgai, kad taptum blogiuku“).
Štai, save dažnai moraliniu autoritetu laikantis „Apple“ demonstruoja tokią vertybinę gimnastiką. Kompanija labai daug telefonų dalių gamina Kinijos rinkoje. Iškilus informacijai, kad „Apple“ detalių gamintojai ir tiekėjai naudoja Kinijoje engiamų uigūrų prievartinį darbą, kilo nemažas šaršalas. JAV vyriausybė pradėjo rengti įstatymą, kuriuo reikalautų JAV bendrovių įsitikinti, kad jų partneriai nenaudoja uigūrų darbo jėgos. „Apple“ užkulisiuose aktyviai dirbo, kad šis įstatymas nebūtų priimtas.
Geros technologijos blogiems tikslams
Suprantu, kad pasaulis nėra tobulas ir „Apple“ man yra ta kompanija, kuria bendrai aš pasitikiu. Jie nėra šventieji (ir išvis nereikia garbinti prekės ženklų), bet jei man reiktų pasirinkti kam patikėti savo privatumą - „Apple“ ar „Facebook“ – neabejotinai pasirinkčiau „obuolį“. Todėl pakankamai ramiai sureagavau į ankstesnį pastarojo mėnesio skandalą, kai „Apple“ pranešė, kad sukūrė dirbtinio intelekto sprendimą, kuris automatiškai skenuos nuotraukas, esančias vartotojų telefonuose, ieškodamas vaikų pornografijos.
Šio sprendimo kritikai rėmėsi tuo, kad šis technologinis sprendimas bet kada gali būti įdarbintas ne tik vaikų pornografijai rasti, bet ir kitiems dalykams, kurie nepatinka vienam ar kitam autoritariniam rėžimui. „Apple“ sakė, kad jie tikrai nepaklustų tokiam valdžios reikalavimui. Bet štai, praėjo tik mėnuo ir „Apple“ klusniai vykdo sprendimą atitinkantį Rusijos įstatymus. Kas gali garantuoti, kad „Apple“ nepanaudos šios savo technologijos kitų foto radimui, jei Rusijos valdžia labai gražiai įstatymiškai paprašys?
Internetas subrendo – reguliacijos ateis
„Instagram“ vadovas Adam Mosseri, gindamas „Facebook“ nuo „Wall Street Journal“ istorijų, palygino socialinę žiniasklaidą su automobilių industrija. Abi labai didelės ir, be abejo, kad tiek vienoje, tiek kitoje industrijoje nutinka negerų dalykų, bet abiejų industrijų suminė nauda visuomenei yra gerokai didesnė.
Po šio pasisakymo A. Mosseri atgal gavo nemažai komentarų, kad skirtingai nuo „Facebook“, automobilių pramonė yra labai griežtai reguliuojama. Ir taip, aš tikiu, kad pradėjus technologijų milžines reguliuoti, galima gauti daugiau suminės naudos visuomenei nei dabar.
„Apple“, „Facebook“, „Google“ istorijos ir lankstumas autoritarinių rėžimų atžvilgiu bei stoiškas laikymasis demokratinėse ir teisinėse valstybėse tik rodo, kad platformos linkusios sau susikurti palankius kontrolės mechanizmus, kurie nebūtinai tampa geriausi jų vartotojams. Kai savireguliacija nebeveikia, reguliacija tampa labai svarbi.
Reikia pasiruošti, kad nebus greitų, lengvų, nekontraversiškų sprendimų. Technologijos ir toliau vystysis greičiau nei demokratinių vyriausybių gebėjimai jas tinkamai sureguliuoti. Ir bus tokių langų, kuriuose reikės pasikliauti technologijų bendrovių geranoriškumu. Tačiau, jei reguliacijų nuolatinis atsiradimas taps norma ir demokratinės vyriausybės parodys, kad jos sugeba priimti drąsius, nors ir lėtus, sprendimus, tai tarnaus kaip apynasris technologijų milžinams.
Galimas piktnaudžiavimas ir taisyklių lankstymas savo naudai nebus visiškai eliminuotas, tačiau didžiosios korporacijos žinos, kad jei lazda bus gerokai perlenkta, reguliacija anksčiau ar vėliau ateis ir čia, todėl lankstymas gali būti gerokai labiau pamatuotas. Žinoma, kad dėl to interneto vartotojams sumažės tam tikrų laisvių, bet, sutikime, daug kur internete iki šiol yra laukiniai vakarai. Saugos diržus teks prisisegti, o prie raudonos šviesos – sustoti. Ir tai bus gerai.
Trumpai
Media
Finfluenceriai – finansų influenceriai. Jie partneriauja su įvairiais fintechais ir reklamuoja finansinius ar investicinius produktus. „App Annie“ duomenimis, naudojimasis finansinių aplikacijų mobiliosiomis programėlėmis per metus išaugo 90%. Žmonės tikrai turi daug pinigų, o fintechams padarius finansinius produktus lengvai prieinamais, atrandamos nišos, kuriose galima juos reklamuoti ir pabandyti pasinaudoti žmonių noru greitai praturtėti. Tai – aukso laikas netikriems pranašams. „TikTok“ aplikacija aktyviai nesinaudoju, bet kartais ją įsijungiu pažiūrėti, kaip vystosi šis produktas. Mane nuolat pasitinka koks trumpas video su investiciniu patarimu iš vyruko, iš kurio aš ir megztų kojinių turguje nepirkčiau.
Žmonės nori autentiškų socialinės komercijos patirčių, o platforma, kurioje daugiausiai ieškoma įkvėpimo ir idėjų yra „Instagram“.
Pozityvi naujiena iš muzikos industrijos. Panašu, kad muzikos verslas adaptavosi prie skaitmenizacijos. „Universal Music Group“ išėjo į biržą, muzikos klausymasis internete auga, o prenumeratos modelis paverčia šį verslą patraukliu investuotojams.
„Verslo žinios“ rašo apie tai, kaip sekėsi Lietuvos televizijoms 2020 m. Man įdomiausia dalis buvo čia: „Kantar“ duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas prie TV per parą pirmąjį 2021 m. pusmetį praleido vidutiniškai 3 val. 58 minutes (2020 m. – 3 val. 52 min. per parą, 2019 m. – 3 val. 35 min). Po truputį auga atidėto žiūrėjimo dalis, o didžiųjų komercinių kanalų auditorijos dalis po truputį, bet nuosekliai traukiasi ir didėja fragmentacija. Kitaip tariant, prie ekranų leidžiame laiko daugiau, bet ieškome įvairesnio turinio.
JAV žurnalistikos grandai sukūrė žiniasklaidos startuolį. Jis siūlys mokamą turinį. Esmė: labai įtakingi žurnalistai rašo apie svarbiausius JAV galios centrus: Vašingtoną, Wall Streetą, Holivudą ir Silicio slėnį. Šį modelį JAV žiniasklaidoje pastebiu vis labiau: naujienų portalai, kurie per dieną skelbia vos po kelis itin kokybiškus ir gilius straipsnius, kurie taip pat pasirodo ir naujienlaiškio formatu. Be prenumeratos to turinio neįmanoma paskaityti. Dažniausiai jie kainuoja labai brangiai, bet tai yra kokybiškos informacijos kaina.
Geras tekstas apie žiniasklaidos baimę, kad skirtingi formatai kanibalizuos vienas kitą. Galioja ir kitoms industrijoms, bijančioms, kad skaitmenizacija suvalgys dalį tradicinio verslo. Žinoma, darant tai neraštingai taip gali nutikti, bet dažniausiai skaitmenizacijoje guli naujos augimo galimybės.
Rinkodara
Vakarų kompanijos visuomet didžiuojasi teigdamos, kad yra orientuotos į vartotoją. Paradoksalu, kad dažnai kinų technologinės bendrovės dažnai demonstruoja tokias vartotojams skirtas inovacijas, kurių vakarams reikia pasimokyti. „Harvard Business Review“ rašo apie 5 vartotojo kelionės pamokas vakarų kampanijos iš Kinijos mažmenininkų.
„Apple“ paskelbė naują operacinę sistemą „iOS 15“. Vienas kontraversiškiausių atnaujinimų – ji iš esmės nužudo vieną populiariausių el. pašto rinkodaros metrikų – open rate. Čia geras straipsnis, kodėl nereikia dėl to sukti sau galvos.
Kompiuteriniams žaidimams vis populiarėjant, įdomūs duomenys: didžioji dalis žaidėjų žaisdami labiau linkę klausytis audio reklamos.
Platformos
Video transliacijų platforma „Twitch“ padavė savo du vartotojus į teismą dėl neapykantos kurstymo. Tai labai retas reiškinys platformų pasaulyje ir šio teisminio proceso baigtis gali parodyti kelią, kaip bus kovojama su piktavaliais aktoriais socialinėse platformose.
Garso takelis
„Apple“ tiki klasikinės muzikos niša ir visai neseniai įsigijo klasikinės muzikos streaminimo startuolį „Primephonic“. O šią savaitę perskaičiau nuostabią istoriją apie pianistę Colette Maze, kuri groja daugiau kaip 100 metų. Čia jos atliekama Claude Debussy interpretacija.