Kūrėjai - naujieji startuoliai 🚀 #38
Tekstas pirmąkart paskelbtas 2021 m. rugsėjo 30 d.
Sveiki,
Šiandien sugrįžtu prie kūrėjų ekonomikos temos, bet šįkart kūrėjai mane domina, kaip investicijų objektas. Taip pat kalbu ir apie savo darbus bei naują produktą ir dalinuosi ką tik paskelbtu RAIT tyrimu apie Lietuvos gyventojų pirkimą internetu bei influencerių įtaką pirkimo sprendimams. Taip pat dar laukia 12 naujienų trumpai ir, žinoma, garso takelis.
Kūrėjai - naujieji startuoliai
Apie kūrėjų ekonomikos iškilimą esu rašęs dar pavasarį. „Influencer Marketing Hub“ skaičiuoja, kad jau dabar kūrėjų ekonomika verta apie 100 mlrd. EUR. Industrija nemaža ir čia atsiranda įvairios paslaugos kūrėjams, pvz. įvairios finansinės paslaugos. Tačiau einama ir dar toliau.
Bendraujant su influenceriais ar kūrėjais pradedama elgtis pagal startuolių pasaulyje pasiteisinusius modelius. Geri kūrėjai dabartinėje ekonomikoje yra labai svarbūs ir į juos žiūrima ne tik per tiesioginę sukurto turinio vertę ar naudą. Į juos pradedama žvelgti ir kaip į investicinę galimybę. Kitaip tariant, galima investuoti į perspektyvius talentus, o šiems tapus sėkmingais ir įtakingais, raškyti vienokius ar kitokius sėkmės vaisius.
Kūrėjams tai irgi galimybė – jie gali elgtis kaip startuoliai, parduoti savo viziją potencialiems investuotojams, gauti investicijų savo turinio vystymui bei vizijos įgyvendinimui ir taip greičiau pasiekti sėkmę.
Pažiūrėkime kaip kūrėjų ekonomika beveik paraidžiui atkartoja startuolių gerąją praktiką. Atsiranda kūrėjų akseleratoriai, pvz. „LinkedIn“ praėjusią savaitę paskelbė apie kūrėjų akseleratorių, kuriame profesinis socialinis tinklas investuos 25 mln. USD: mokys kūrėjus, padės jiems kurti bendruomenes ir pan. Be to, bus galimybė gauti 15 tūkst. savo veiklai „LinkedIne“ vystyti.
„Jelly Smack“, kurie padeda kūrėjui siekti aukštumų įvairiose socialinėse platformose, investuodami savo žinias ir pinigus. Kompanija ir influenceriai dalinasi reklamos pajamomis. Iš principo tai yra į kūrėjus orientuota agentūra, kuri dirba sėkmės mokesčio pagrindu.
Kitas formatas yra panašesnis į rizikos kapitalo fondo veiklą. „Creative Juice“ kūrėjams gali skirti finansavimą iki 250 tūkst. USD, o kūrėjas tam tikrą laiką moka procentą nuo savo pajamų. Ši kompanija yra geras pavyzdys, kad kūrėjų ekonomika pradeda atrasti sau tinkamus finansavimo būdus.
Visi, kas yra dirbę laisvai samdomais darbuotojais žino, kad gauti tradicinių bankų paslaugas nėra labai lengva. Užsienyje bėdos tos pačios, tačiau kūrėjai nors ir specifinė, bet jau įtakinga ir daug uždirbanti grupė, todėl pradeda atsirasti ir specialios finansinės paslaugos, pvz. faktoringas. Atsiranda ir specialios kūrėjams skirtos kreditinės kortelės.
Netgi paprasti žmonės gali pradėti investuoti į kūrėjus, o šiems pasiekus aukštumas – raškyti vaisius. Ko gero, žinomiausias yra „Human IPO“. Čia kūrėjai, žinomi žmonės ar šiaip perspektyvūs veikėjai prekiauja savo laiku. Jie gali parduoti 500 val. Viena valanda – viena akcija. Investuotojas pirkdamas tokio kūrėjo akcijas tikisi, kad pastarasis taps įtakingu ateityje ir jo valandos bus vertos gerokai daugiau. Įsivaizduokite, jei prieš kokį gerą penkmetį būtumėte investavę į „Tesonet“ įkūrėjus. „Human IPO“ platformoje galima rasti ir lietuvių.
Muzikos prodiuseris „3Lau” įkūrė „Royal“, platformą leidžiančią žmonėms investuoti į perspektyvius muzikantus, gauti dalį turtinių autorinių teisių. „Royal“ veiks blokų grandinės pagrindu. Muzikantui tapus garsiu ir jo dainoms drebinant topus, jūs tiesiog žiūrėsite, kaip pinigai plaukia jums į sąskaitą. Įsivaizduokite, jei jums priklausytų nors ir labai maža Mariah Carey hito „All I Want for Christmas Is You“ dalis. Kiekvienais metais jūs gautumėte nemažai pinigų prabangioms kalėdinėms dovanoms pirkti.
Grafikas: Kiekvienas metais prasidėjus Kalėdų sezonui, pradedama ieškoti „All I Want for Christmas“ dainos, Google Trends
Ir čia mes prieiname dalį, kurios negalima išvengti kalbant apie šiuolaikinę kūrėjų ekonomiką. Jau esu rašęs, kaip kūrėjai gali pasinaudoti vienetinių žetonų (angl. non fungible tokens arba NFT) tendencija. „Human IPO“ ir „Royal“ taip pat eksperimentuoja su NFT. Tačiau einama dar toliau ir kūrėjai galės ne tik leisti savo originalius skaitmeninius kūrinius, bet ir savo valiutas.
„Rally“ kūrėjams padės išleisti savo kriptovaliutą. Ši, be abejo, gali būti įdomi fanams. O toliau viskas vyksta kaip su bet kokia kriptovaliuta šiuo metu, niekas nesupranta kaip tai veikia, kodėl kažkas kyla ar krenta, tačiau viskas vedama tikėjimo, kad tai bus vertinga ateityje. Kūrėjai patys gali prisidėti prie savo valiutos gerovės ir padalinti jos savo ištikimiausiems fanams arba atlyginti už tam tikrą paramą.
„OpenSea“, didžiausios NFT prekyvietės pasaulyje, vadovas sako, kad baigiasi tik skaitmeninių vienetinių žetonų era – vis dažniau kūrėjai NFT pardavinės su realiomis naudomis, pvz. bilietais į renginius, galimybe pirmiesiems išgirsti naują kūrinį ir pan.
Kūrėjų ekonomika šiuo metu yra kūdikystės stadijoje ir bus nemažai eksperimentų, dalis jų nepasiteisins, dalis liks, tačiau bendra tendencija yra aiški – galvojama kaip ne tik kūrėjams uždirbti tiesiogiai parduodant savo darbą, bet ir monetizuoti savo vardą ir įtaką kitais būdais. Be to, auganti kūrėjų ekonomika, sukurs ir naujų finansinių paslaugų pasiūlą.
Ką daryti prekės ženklams?
Prekės ženklams reikės nemažai pagalvoti kaip kūrėjų ekonomikoje laimėti. Nemažai didelių verslų turi investicinius fondus, eksperimentuoja ir investuoja į įvairius startuolius. Gali būti, kad labai greitai pamatysime kaip solidūs rinkodaros skyriai vysto kūrėjų investicinius fondus, padeda naujiems talentams augti, leidžia jiems eksperimentuoti ir vėliau drauge raško viso to naudos vaisius.
Pirmosios kregždės jau yra. „Disney“ paleido „Disney Creators Lab“, kuriame 20 atrinktų influencerių mokysis, kaip geriau skleisti turinį socialiniuose tinkluose. „Disney“ influenceriams už tai nemoka, bet šie turi galimybę mokytis efektyviausios kūrybinės kompanijos pasaulyje paslapčių. Maitinimo tinklas „Chipotle“ savo influencerių akseleratoriaus „Creator Class“ dalyviams ne tik organizuoja mokymus, bet ir moka pinigus.
Kol kas šios programos yra eksperimentinės ir labiau panašios į mums jau pažįstamas prekės ženklo ambasadorių programas. Augant kūrėjų įtakai, socialinės komercijos galimybėms, prekės ženklai vis labiau pradės kovoti ir dėl influencerių. Brandų kūrėjų programos, per kurias ne tik dalinamasi rinkodaros paslaptimis, bet ir investuojami pinigai į influencerius, taps labai svarbios konkurencinėje kovoje.
Mano darbai
Naujas produktas su RAIT
Drauge su kolegomis iš „Hungry Scout“ ir tyrimų bendrove RAIT sukūrėme naują produktą – Rinkodaros sprintą. Aš pats puikiai žinau, kad dažnai gavus tyrimų medžiagą reikia žinių ir laiko paversti duomenis veiksmingomis įžvalgomis.
Rinkodaros sprintas leis RAIT tyrimo rezultatus papildyti platesnėmis rinkos tendencijomis, įmonės turima vidine informacija ir struktūruotai bei greitai sukurti rinkodaros veiksmų planą. Pažiūrėkite paslaugos pristatymą štai čia.
Na ir žinoma, jei jums reikia profesionalaus ir patyrusio fasilitatoriaus bet kokiai strateginei sesijai, galite į mane kreiptis tiesiogiai.
O kad nebūtų vien tik promo, turiu jums ir kitos naudingos unikalios informacijos. RAIT pateikė iki šiol neskelbtus duomenis apie Lietuvos gyventojų įpročius perkant internetu. Ten yra daug vertingos informacijos, o štai čia tik kelios mano įžvalgos iš jos.
Pasaulyje vis labiau ryškėja socialinės komercijos tendencija, kai vartotojai atranda prekes ir jas įsigyja iškart socialiniame tinkle. Socialiniai tinklai dažnai suteikia el. pirkimo procesui emocijų, kurių stinga paprastai perkant prekę el. parduotuvėje.
Socialinė komercija atveria didesnes galimybes spontaniniam ir emociniam pirkimui. RAIT tyrimo duomenimis, dauguma Lietuvos gyventojų (51%) jau sako, kad dažnai nusiperka prekę neplanuotai, spontaniškai. Tai rodo, kad atsiradus galimybei lengvai pirkti socialiniuose tinkluose tiesiogiai, verslui galėtų atsiverti naujas pardavimų kanalas. JAV jau daugiau nei pusė vartotojų yra pirkę iškart „Facebook“ ir „Instagram“ platformose.
Kaip rodo užsienio praktika, vartotojai socialiniuose tinkluose dažniausiai ieško pirkimo idėjų ir įkvėpimo. Socialinė komercija yra labai svarbi būtent naujų prekės ženklų ir produktų atradimui. 26% Lietuvos gyventojų sako, kad jiems socialiniai tinklai yra svarbūs priimant sprendimą dėl produkto ir ateityje šis skaičius turėtų dar labiau augti.
Socialinė komercija ypač veikia sveikatinimosi, kosmetikos ir drabužių industrijose. Šios prekių kategorijos populiariausios perkant internetu. Šių industrijų atstovams itin svarbu galvoti, kaip pasinaudoti socialinės komercijos galimybėms tik šioms atsiradus.
Svarbu ir tai, kad trečdalis „Instagram“ kūrėjų sekėjų jau sako, kad yra pasinaudoję influencerių rekomendacijomis ir įsigiję prekę ar paslaugą. Kitaip tariant, šis skaičius dar turėtų išaugti, jei tik bus galimybė pirkti influencerių rekomenduojamas prekes iškart neišeinant iš socialinio tinklo.
Patarimai verslui?
Užsienio patirtis rodo, kad norint sėkmingai pasinaudoti socialinės komercijos privalumais, reikia įtraukti į procesą nuomonės formuotojus. Reikia sudaryti sąrašą nuomonės formuotojų, su kuriais būtų galima dirbti ateityje. Svarbu atkreipti dėmesį ar dera prekės ženklo ir influencerio vertybės, verta pagalvoti apie mikroinfluencerių „įdarbinimą“ ir tai, kad kūrėjai gali turėti kitokią įtaką skirtingoms auditorijoms
Vystyti savo prekės ženklą „Facebook“ ir „Instagram“ platformose
Socialinę komerciją išnaudoti kaip naujų produktų įvedimo ir pardavimo kanalą.
Trumpai
Media
Kaip gyvena „Clubhouse“? Kadangi taip drąsiai nuvertinau šio startuolio perspektyvas, vis jaučiu pareigą patikrinti, kaip jam sekasi. Kai „Clubhouse“ sekdavosi gerai, buvo daug viešų duomenų, dabar jų rasti sunku. Bet aš moku ieškoti. „Clubhouse“ labai džiaugėsi Indijos rinkos perspektyvomis. Po nuostabaus birželio su beveik 6 mln. aplikacijos parsisiuntimų į liūdną rugpjūtį su 558 tūkst. parsisiuntimų. 90% smukimas. Indijoje atsikartoja tai, kas buvo kitose rinkose anksčiau. Šis produktas turi aiškią bėdą – sunku išlaikyti vartotojus.
Kad Z karta vis mažiau draugauja su „Facebook“ - jokia naujiena. Būtent todėl socialiniam tinklui „Instagram“ yra toks svarbus. „Digital Content Next“ tyrime išryškėja ir dar viena labai svarbi detalė: Z kartos svarbiausias turinio formatas – video. Jis laimi santykiu 2:1 prieš socialinius tinklus, žaidimus, muziką ar „Google“ paiešką.
Grafikas: Digital Content Next
„Netflix“ toliau ieško kaip augti. Lėtėjant tradicinio verslo augimui, „Netflix“ jau testuoja žaidimų prenumeratą, įsigijo žaidimų kūrimo įmonę, o dabar jau svarsto ir kitus naujus horizontus – sporto varžybų transliacijas. Didžiausia mokama interneto TV galvoja įsigyti „Formulės-1“ transliavimo teises.
„TikTok“ skelbia, kad jau turi 1 mlrd. vartotojų. Jie tai pasiekė per 5 aplikacijos gyvavimo metus. Palyginimui, pagrindinis mobiliosios programėlės konkurentas „Instagram“ šią ribą pasiekė per beveik 8 metus. Viskas pasaulyje greitėja ir ne veltui „Facebook“ su erzuliu žiūri į naująjį konkurentą.
Daugėjant informacijos apimtims ir tobulėjant technologijoms, žurnalistams reikia vis labiau adaptuoti savo informacijos paieškos ir tyrimų įgūdžius.
Mažiau yra daugiau. Jei tas mažiau yra tikrai vertinga vartotojams. Praėjusią savaitę rašiau, kad JAV populiarėja mokamos žiniasklaidos modelis, kuriame per dieną pasirodo vos keli, bet labai kokybiški straipsniai. Panašu, kad tas pats modelis veikia ne tik JAV. Indijoje „The Ken“ susirinko 30 tūkst. mokančių prenumeratorių, skelbdamas po vieną kokybišką ir gilią istoriją per dieną. Gal toks „1 labai geras straipsnis per dieną” modelis būtų perspektyvus ir Lietuvoje?
Kodėl netgi „mažiau skaitanti“ karta, pamėgo subtitrus video turinyje? Duomenys rodo, kad 75% visų žmonių ir 86% Y kartos atstovų didžiąją dienos dalį būna išjungę savo telefono garsą. Subtitrai yra vienas būdų tokiai užsitildžiusiai kartai perduoti dalį turinio.
Platformos
„Facebook“ pateikia neblogą pamoką, kad net jei esi didelė ir įtakinga kompanija, prekės ženklas ir pasitikėjimas yra svarbu. Kompanija stabdo „Instagram“ produkto skirto jaunesniems nei 13 metų vaikams vystymą. „Facebook“ nepajėgė įtikinti nei valdžios institucijų, nei tėvų savo dorais ketinimais. Vis dar linksniuojama „Wall Street Journal“ straipsnių serija ir kiti skandalai tiesiog daro „Facebook“ neskaidriu prekės ženklu.
Naujasis „Facebook“ CTO signalizuoja – socialinis tinklas rimtai ruošiasi metavisatai. „Facebook“ paskelbė, kad jų naujasis CTO (angl. Chief Technology Officer) bus Andrew Bosworth, iki šiol vadovavęs kompanijos įrangos padaliniui, kuris taip pat buvo atsakingas ir už AR/VR reikalus. A. Bosworth vadovaujant įsibėgėjo virtualios realybės akinių „Oculus“ vystymas, o taip pat buvo pristatyti ir išmanieji akiniai „Ray Ban Stories“. Tuo pačiu „Facebook“ skelbia, kad per artimiausius du metus investuos 50 mln. USD. Tam, kad metavisata būtų vystoma atsakingai. Tai yra apie 0,005% įmonės vertės. Ar to tikrai užteks, kad „Facebook“ atrodytų atsakingai?
Kita
Pamenate, rašiau apie NFT? Siūlau pažiūrėti puikų video, kam gali būti naudojami skaitmeniniai drabužiai. Vienas jų – jei norite atrodyti savo nuotraukose kietai, jums nebereikia pirkti tikrų drabužių.
Kinija šalyje uždraudė bet kokias veiklas susijusias su kriptovaliutomis. Kinijos komunistų partiją gąsdina viskas, ko negali pilnai kontroliuoti.
ES nori padaryti, kad visi telefonai turėtų tą pačią krovimo jungtį.
Garso takelis
Vienas įtakingiausių XXI a. pradžios prodiuserių Timbaland dabar savo telentą platformizuoja ir siekia suvesti jaunus ritmų kūrimo talentus su žinomais atlikėjais. Tam jis kuria platformą „Beatclub“. Ta proga palieku jus su vienu iš Timbaland hitų, kuriame jis ne tik prodiuseris, bet ir atlikėjas. Iki!