Sveiki,
gera sugrįžti! Atostogos labai pravertė minčių atšviežinimui. Atsijungiau, pailsėjau ir pagalvojau. Neabejoju, kad tai pagerins ir turinį. Be to, atsirado idėjų ir planų, kuriuos tikiuosi įgyvendinti ir padaryti Media X dar aktualesniu. Pasidalinsiu viskuo, kai tik atsiras aiškesni kontūrai.
Naujame sezone Media X turės vieną pagrindinę savaitinę temą (trumpesnę ar ilgesnę), kuri turėtų apžvelgti vieną atvejį ar tendenciją, ir tradiciškai nuorodas į temas susijusias su media, technologijomis, rinkodara, e-komercija ir pan. Na o garso takelis tikrai išliks, nes tai yra labiausiai spaudžiama nuoroda kiekviename naujienlaiškyje:)
Po atostogų sugrįžtu su tiktu longreadu. Kol ilsėjausi, metavisatos terminas pradėjo skambėti garsiau. Ko gero, už tai reiktų dėkoti Facebook. Pats šią sudėtingą ir kompleksišką temą seku nuolat jau kokį gerą pusmetį ir manau dabar yra puikus laikas papasakoti plačiau, kas ta metavisata, nes kol kas informacija apie ją Lietuvoje skurdi.
Pagrindinė tema - 1907 žodžiai arba 10 minučių skaitymo. Dar 11 naujienų trumpai ir muzika.
Jei patinka Media X turinys, galite palaikyti šį projektą. Tai labai paprasta: tiesiog paspauskite mygtuką apačioje ir galėsite pasirinkti sumą, kuria norite prisidėti. Taip pat galite tiesiog pasidalinti nuoroda į Media X su tais, kuriems mano kuriamas turinys gali pasirodyti įdomus.
Savaitės tema
Kas yra metavisata ir kodėl jums nepavyks nuo jos pabėgti
Terminas “metaverse“ (lietuviškai - metavisata), anksčiau buvęs tik mokslinės fantastikos entuziastų lūpose, šiemet tiesiog sprogo. Jis po truputį minimas ir Lietuvoje. Tam pasitarnavo Facebook, kuris paskelbė, kad buria komandą metavisatai kurti.
Grafikas: Google Trends
Nemažai dalykų metavisatos temoje vis dar skamba kaip mokslinė fantastika. Ne veltui pats terminas atsirado iš Nealo Stephensono 1992 m. mokslinės fantastikos knygos Snow Crash.
Nežiūrint to, būtent metavisata bus viena įtakingiausių krypčių, lemsiančių kaip artimiausioje ateityje bus vystoma didelė dalis technologijų ir medijų.
Šiame tekste apžvelgiu tik pagrindinius metavisatos principus, dalinuosi videopavyzdžiais, nagrinėju jos iškilimo priežastis. Ši tema yra labai kompleksiška ir sudėtinga, tad tikiu, kad šis tekstas visiems susidomėjusiems parodys kryptis, kuriomis galima pradėti šią koncepciją nagrinėti giliau.
Kas per velnias yra metavisata?
N. Stephensonas savo knygoje metavisatą pristatė kaip virtualios realybės (VR) pasaulį atskirą nuo realybės. Nors metavisata dažnai naudojama kaip virtualios realybės sinonimas, tai yra kur kas daugiau.
Pristatydamas Facebook planus Markas Zuckerbergas sakė, kad virtuali realybė bus tik dalis metavisatos. Pasak jo, jei dabar stebi turinį, tai metavisatoje būsi turinyje. Greičiausiai kaip avataras (virtualusis aš).
Dar metavisatos terminas dabar asocijuojamas su kompiuteriniais žaidimais, tačiau jie irgi bus tik sudėtinė virtualaus pasaulio dalis. Čia bus galima ir bendrauti, eiti į virtualius koncertus, susitikti profesiniais klausimais ir t.t. Iš principo tai įmanoma jau dabar. Facebooke ar kituose socialiniuose tinkluose mes ne tik bendraujame, stebime kuo gyvena kiti, bet ir galime žaisti įvairius žaidimus, dalinamės savo interesais įvairiose grupėse. Metavisatoje tai galėsime daryti kur kas aukštesniame lygmenyje.
Mes jau esame matę tokių metavisatos vizijų. Viena jų - filmo “Matrica“ tipo, kur patenki visai į kitą pasaulį. Kita - paprastesnė. Prisiminkite Pixar klasiką Wall-E. Ten žmonės paliko užterštą žemę, keliavo kosminiame laive, laiką leido patogiose kėdėse, o prieš save jie turėjo ekraną, kuriame tiesiog vartojo turinį ir virtualiai bendravo net su šalia sėdinčiais.
Ko gero, žinomiausias šiuolaikinis metavisatos mąstytojas ir apologetas yra investuotojas, technologijų ir medijų analitikas Matthew Ball. Jis yra parašęs visą metodiką kaip vertinti metavisatą (šį 9 dalių veikalą labai rekomenduoju perskaityti, ypač besidomintiems technologijomis).
Pasak M. Ball, metavisata yra pilnai veikiantis virtualus pasaulis, kuris nesibaigia ir nesustoja mums nusiėmus virtualius akinius (ar kitaip atsijungus), o toliau vystosi, veikia, auga. Ji turi savo ekonomiką, kur galima pirkti, parduoti ir naudoti virtualias prekes.
Mums vėl prisijungus, metavisata jau bus kitokia nei ją palikome, nors turėsime visus virtualius daiktus, kuriuos įsigijome anksčiau. Visai kaip tikras pasaulis. Miesto gyvenimas nesustoja mums laikinai išvykus gyventi į kitą miestą, o darbai ofise vyksta, net mums išvykus kasmetinių atostogų. Sugrįžę randame tai ką randame.
Kam išvis to reikia ir kodėl dabar?
Technologijos
Metavisatos idėjos ore sklando jau ne vieną dešimtmetį. Dabar pagaliau atsiranda technologijos, leidžiančios pasiekti tai, kad buvimas virtualiame pasaulyje būtų pakenčiamas, pvz. vis mažiau vėlavimo perduodant informaciją, todėl visas VR veiksmas vyksta greičiau - be dirbtinių pauzių.
Kol kas metavisatos, jos koncepcijų ir technologijų vystymu labiausiai rūpinasi kompiuterinių žaidimų kūrėjai. Tokiuose pasauliuose atsiranda savo taisyklės, savo ekonomika. Populiarusis Fortnite turi savo valiutą V-Bucks, o paauglių tarpe dievinamas Roblox - Robux. Kriptovaliutų iškilimas irgi vertinamas kaip galimybė sukurti labiau funkcionuojančią metavisatos ekonomiką ateityje.
Vartotojai
Dabartiniai vaikai žaisdami Roblox praleidžia 8,43 mlrd. valandų per ketvirtį. Po 10 metų šie vaikai bus jauni vartotojai, įpratę žaisti, bendrauti, spręsti kūrybinius iššūkius virtualiai.
Nors mums tai atrodo neįprasta, ta karta į daug dalykų žiūrės tiesiog kitaip nei mes. Po 10 metų jie laisvalaikiui, darbui, apsipirkimui virtualių patirčių norės gerokai daugiau daugiau nei mes. Be to, ir mes patys po penkių metų į metavisatą galime pradėti žiūrėti kitaip, juolab jei ten bus pasiūlyta gerų patirčių.
Mano laikais, kai kiečiausias žaidimas buvo Civilizations ar Heroes of Might and Magic, kompiuteriniai žaidimai didžiąja dalimi buvo berniukų reikalas. Dabar, kai jaunieji vartotojai yra skaitmeniniai čiabuviai, netgi žaidimai yra uniseksinis reiškinys.
Svarbu ir tai, kad pandemija paspartino ir pačių žaidimų prisijaukinimą platesniame vartotojų tarpe. Šie karantininiais metais daugiau laiko leido ne tik žiūrėdami video turinį, bet ir žaisdami žaidimus internete.
Dar daugiau, pastaraisiais metais viešoje erdvėje kalbėti tik apie virtualių prekių pirkimą tapo norma. Dėl to reikia dėkoti NFT. Nors šiuos perka labai maža dalis vartotojų, bet nemažai vartotojų jau yra girdėję apie tai ir netgi svarstę įsigyti.
Rugpjūčio pradžioje savaitinė NFT prekyba perkopė 300 mln. USD ribą. Kitaip tariant per mėnesį virtualių daiktų nuperkama ar parduodama už daugiau kaip milijardą USD. Ir tai tik virtualios ekonomikos aušra.
Investicijos
Būtent technologijos ir vartotojų elgesys suteikia investuotojams tikėjimo metavisatos koncepcijos potencialu.
Investicijų fondai, kurie investuos į metavisatos kūrimu užsiimančias kompanijas dygsta greičiau nei savamoksliai skiepų ekspertai. Jei norite investuoti patys (tai nėra investavimo patarimas), tai M. Ball su Roundhill Investments yra jau paleidęs ir metavisatos kompanijų ETF (įvairių kompanijų akcijų krepšelis (investicinis fondas), kurio vienetais kaip akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržose).
Facebook fantazuoja, kad metavisata pakeis mobilųjį internetą. Dabar socialinis tinklas yra priklausomas nuo Apple ir Google. Metavisata viską galėtų pakeisti. M. Zuckerbergui to užtenka, kad jis čia piltų pinigus.
Apie metavisatos kūrimą prabyla ne tik didžiosios technologijų kompanijos, bet net ir valstybės. Pietų Korėja yra sukūrusi įmonių koaliciją, kuri padės kurti metavisatą. Šioje koalicijoje tarp daugiau kaip 200 įmonių ir tokie vardai kaip Samsung ar Hyundai.
Mobiliojo ryšio operatoriai metavisatos iškilimą mato kaip galimybę atgauti savo milžiniškas investicijas į 5G tinklą. Prieš dešimtmetį tos pačios kompanijos investavo į 4G tinklą ir varvindamos seilę žiūrėjo, kaip Facebook, Google ar Apple susižeria visą naudą. Dabar mobiliojo ryšio operatoriai nori būti ne tik interneto bėgiais, kuriais važiuoja internetas, bet ir patys raškyti metavisatos vaisius. Ericsson skaičiuoja, kad operatoriams įdiegus metavisatos sprendimus, jų pajamos iki 2030 metų galėtų padidėti trečdaliu iki 712 milijardų USD. Todėl ir Kinijos, ir Pietų Korėjos operatoriai dabar ir patys pila pinigus į metavisatos kūrimą.
Metavisatos sukūrimo iššūkiai
M. Ball savo 9 dalių epe apžvelgia reikalingas sąlygas ir kliūtis tobulos metavisatos sukūrimui.
Nors technologijos jau pažengusios, kad galėtų atsirasti primityvios metavisatos, tačiau jų nepakanka tobulam virtualiam pasauliui. Štai vieni didesnių iššūkių.
Gebėjimas perduoti informaciją
Informacija metavisatoje turi suvaikščioti iškart. Šiuo metu technologijos leidžia perduoti informaciją į kitą pasaulio kraštą su tam tikru atsilikimu. Norint metavisatoje bendrauti kaip realybėje, svarbu, kad toks informacijos perdavimas būtų beveik nepastebimas.
Informacijos momentinis perdavimas tampa itin svarbus, nes metavisata bet kuriuo momentu kiekvienam dalyviui turi atrodyti identiškai. Pvz. jei medis nukertamas, jo turi nebelikti ir dalyviui Lietuvoje, ir dalyviui Naujoje Zelandijoje. Tuo pačiu metu. Dabar to padaryti neįmanoma, o turint omenyje, kad tokią informaciją vienu metu reikėtų perduoti ne dviem žaidėjams, o tūkstančiams ar šimtams tūkstančių, problema tampa dar sudėtingesnė.
Informacijos apdorojimas
Kitas dalykas, norint, kad metavisata egzistuotų reikia milžiniškų informacijos apdorojimo pajėgumų. Šiuo metu jų nėra. Net jei remtumėmės Moore dėsniu, kad technologiniai pajėgumai reikalingi informacijos apdorojimui dvigubėja kas porą metų, vis tiek mūsų lauktų labai ilga kelionė.
Jau dabar kalbama, kad kriptovaliutos nėra draugiškos aplinkai nes jų sukūrimui reikia milžiniškų informacijos apdorojimo resursų, kurie eikvoja labai daug energijos. Metavisatai palaikyti tos energijos reikėtų gerokai daugiau. Neįsivaizduojamai daugiau.
Matant kokie gamtos kataklizmai vyksta jau dabar, metavisatos egzistavimui reikia ne tik milžiniško technologinio progreso, bet ir išspręsti klimato kaitos klausimus. Kitaip gali būti, kad metavisata teliks vienintelė vieta, kurioje galima gyventi.
Fragmentacija
Kol kas kiekviena didelė įmonė, kuri nusprendžia tapti metavisatos kompanija, nori virtualaus pasaulio sau. Tai reiškia, kad skirtingos kompanijos vysto skirtingus produktus, turi skirtingus standartus, technologinius protokolus, investuoja į savo turinį. Technologinis progresas bus, bet dabartinė situacija leidžia daryti prielaidą, kad kol kas bus einama ne vienos globalios, o skirtingų metavisatų kūrimo kryptimi.
Kiek reikės laukti metavisatos?
Iš tiesų nebus taip, kad metavisata vieną dieną tiesiog ims ir atsiras. Juo labiau vienas viską apimantis virtualus pasaulis. Visų pirma atsiras skirtingos metavisatos, o įvairių pradinių versijų jau yra.
Dabar arčiausiai metavisatų yra kompiuterinių žaidimų kūrėjai ir tokios platfomos kaip Epic ar Roblox. Čia jau vyksta ne tik žaidimai, čia žmonės tiesiog leidžia laiką ir eina į koncertus. Žvaigždės irgi pajautė, kad virtualus pasaulis yra visai nebloga vieta užmegzti artimesnį ryšį su jaunaisiais fanais, todėl čia pasaulinio lygio žvaigždės vis dažniau organizuoja virtualius koncertus.
Iš principo, jei nekalbėtume apie virtualią realybę, metavisatomis jau dabar gali tapti beveik kiekvienas socialinis tinklas. Mes ten ne tik vartojame turinį, bendraujame su draugais, ieškome naujų pažinčių, bet ir vis dažniau perkame, dalyvaujame renginiuose, dalinamės įspūdžiais ir t.t.
Jau dabar Facebook siūlo Watch Party, kur drauge su kitais virtualiai gali žiūrėti video transliaciją ir dalintis įspūdžiais. Daugėja galimybių apsipirkti tiesiog Facebook ekosistemoje. Kinijos WeChat yra dar arčiau metavisatos. Čia galima dar daugiau nei Facebooke: pirkti kino bilietus, atlikti daktaro rezervacijas ar net sumokėti baudas už greičio viršijimą.
Jei atsirastų ekonominis elementas, pvz. galimybė pirkti tam tikrus virtualius daiktus, kuriuos būtų galima naudoti konkrečios platformos ekosistemoje, vėliau juos perpardavinėti, atsirastų ir paskutinė metavisatos dedamoji dalis - ekonomika. Tokia pirminė metavisatos versija mus pasieks pakankamai greitai.
Pietų Korėjos telekomas SK Telecom jau siūlo metavisatą Ifland. Čia galima organizuoti virtualias konferencijas, kuriose vienu metu gali dalyvauti iki 130 žmonių. Netgi už virtualios konferencijos ribų galima megzti ryšius, sekti vartotojus pagal interesus ir pan. Vakarais čia vyksta virtualios filmų peržiūros ar meditacijos. Ateityje SK Telecom planuoja pasiūlyti netgi virtualių influencerių programą ir galimybę prekės ženklams pasinaudoti unikalia galimybę labiau įtraukiančiai bendrauti su virtualiais fanais.
Tokių pasaulių atsiras vis daugiau ir jie taps vis tobulesniais.
Ar mes norime gyventi metavisatoje?
Yra žmonių, kurie mielai pabėgtų nuo realybės. Gal net visam laikui. Tokiems žmonėms metavisata labai patiks. Mane asmeniškai tobulos metavisatos koncepcija gąsdina.
Man labiau patinka idėja, kad technologijos gali papildyti realybę, o ne pakeisti ją. Praėjusią savaitę Niantic (Pokemon Go kūrėjai) vadovas John Hanke apie tai davė interviu. Jo vizija - ateitis su papildyta realybe (AR), kur tu nebėgi nuo realybės, o gyveni joje ir technologijos ją padaro geresne.
Ši vizija irgi turi technologinę bėdą: kaip padaryti, kad milžiniškus informacijos kiekius turinti apdoroti technologija sutilptų į stilingų akinių rėmelius? Iki to dar labai toli.
Yra ne tik daug technologinių ambicijų, bet ir skirtingų požiūrių į pasaulį, todėl ir metavisatų galime sulaukti įvairių - ne tik virtualioje realybėje. Ir būtent šis skirtingumas gali lemti, kad vienos virtualios mega metavisatos dar ilgai nebus.
O ką metavisata reiškia rinkodarai?
Prekės ženklai jau dabar testuoja metavisatos galimybes. Gucci Robloxe pardavė rankinuką, kurio virtuali versija kainuoja brangiau nei fizinis originalas. Atlikėjai ten organizuoja koncertus.
Vienas galimų metavisatos praktinio pritaikymo pavyzdžių yra virtualūs apsipirkimai. Jau dabar išpopuliarėjo live shopping transliacijos, nuolat atsiranda startuoliai, siūlantys programėles, kuriose papildytos realybės pagalba gali pasižiūrėti ar drabužis tau tinka.
Prekės ženklams pradėjus kurti virtualias parduotuves metavisatoje, bus galima patirti prekės ženklą, išbandyti tam tikrus produktus, kuriuos bus galima nusipirkti virtualiai, o vėliau gal ir realybėje.
Be to, metavisata leis tokioje virtualioje parduotuvėje nusipirktus batus dėvėti koncertuose, eiti į virtualius pasimatymus, dėvėti juos žaidžiant Fortnite ir t.t.
Kadangi virtualūs pasauliai bus įvairūs, o turinio juose vystymas bent jau kol kas bus nepigus malonumas, prekės ženklams reikės rinktis kokiose metavisatose dalyvauti. Po rinkodaros saule nieko naujo - lygiai taip pat nemažai kompanijų dabar renkasi, kuriame socialiniame tinkle pirkti reklamą.
Vis dar atrodo kaip nesąmonė?
Nors daug kam atrodo, kad metavisatos tema yra nerimta, tačiau taip būdavo visuomet, kai atsirasdavo naujos technologijos, kurios platesnę auditoriją pasiekdavo dar nesubrendusios.
Pamenate iPhone pradžią? Tuomet buvo tokia labai populiari iBeer aplikacija, kuri paversdavo telefoną virtualiu alaus bokalu. Pats esu atsakingas už ne vieną medinį juoką su šia aplikacija.
Tuomet dėl įvairių technologinių ir ekonominių apribojimų iPhone negalėjo pasiūlyti daugybės sprendimų, kurie laisvai prienami dabar. Šiuo metu telefonas yra asmeninis ir darbinis gyvenimas delno dydžio įrenginyje.
Greičiausiai ateityje atsiras dar inovatyvesnių technologijų apie kurias šiandien mes net nesusimąstome ir metavisata atrodys visai kitaip nei aš čia rašau. O daugybė pirminių metavisatų atsiras jau labai greitai, jos tobulės, mums pasiūlys vis įdomesnių galimybių ir mums tereikės pasirinkti kokioje norime būti.
Trumpai
Žiniasklaida
- Keičiasi naujienų vartotojų įpročiai. Vis daugiau naujienų vartojama internete, dėl to trumpėja dėmesio laikas ir vartotojai nebeskaito ilgų tekstų. Kaip žiniasklaida galėtų reaguoti?
- Informacijos fragmentacija + pasitikėjimo erozija visomis tradicinėmis institucijomis. Pasitikėjimas žiniasklaida – žemiausias per 23 metus
Platformos
- JAV pasiūlytas įstatymo projektas, kuris reguliuotų AppStore (ypač) bei Google ir taip atvertų kelius programėlių kūrėjams imti mokėjimus už paslaugas taip kaip jiems patinka, išvengiant 30% platformos komisinio mokesčio
Reklama
- Google, kaip ir Facebook, paskelbė, kad didina nepilnamečių apsaugą savo platformose: neleis jų profiliuoti reklamai, taikys kitus pirminius privatumo nustatymus
- Google ieškodamas kuo pakeisti “sausainiukus“ atsisakė FLoC, o dabar galvoja pasiūlyti reklamą nukreipti pagal temas. Beveik žiniasklaidos turinio rinkodara gaunasi
- Facebook nori kurti reklamos produktą, kuris leistų socialiniam tinklui mažiau žinoti apie tave. Tai būtų daroma šifravimo pagalba ir visas reklamos ir auditorijos suvedimas vyktų savotiškoje juodojoje dėžėje, į kurią niekas negalėtų pažvelgti
- Piratavimo svetainės iš reklamos uždirba daugiau kaip 1 mlrd. Eurų.
E-komercija
- Prekybos internetu kategorija yra sparčiausiai auganti iš visų TOP 10 reklamdavių segmentų Lietuvoje, o 500-ų didžiausių e. parduotuvių reklamos biudžetai per pirmąjį šių metų pusmetį išaugo 66%. Apie e-komercijos reklamos kovas plačiau skaitykite Verslo žiniose
Kita
- Papildyta realybė ateina ir į jūsų ausis
- Apple blogai iškomunikavo naują sprendimą, kuris skanuos nuotraukas jūsų iPhone ieškodamas vaikų pornografijos. Neblogas pleištas į savo kruopščiai kurtą privatumo įvaizdį. Paskaitykite gilesnę šios situacijos analizę
- Skamerių paslaugos: už 60 USD gali pašalinti tavo konkurentą iš Instagram
Garso takelis
Puikus britų duetas Jungle praėjusią savaitę išleido naują albumą, kuris nuolat skamba mano namuose, automobilyje ir ausinėse. Čia puikus singlas iš šio albumo. Iki!