Naujasis pasaulis: kriptoreklama, influenceriai-korporatyvai, vėl svarbios naršyklės 🌏 #46
Tekstas pirmąkart paskelbtas 2021 m. lapkričio 25 d.
Sveiki,
Šiandien 8 komentarai apie tai kaip kriptovaliutos nori tapti sporto fanų kasdienybės dalimi, influencerių korporatyvines karjeras, kaip „Facebook“ ir „Google“ patys netiesiogiai susimoka už dezinformacijos sklaidą savo platformose ir kitas įdomybes. Taip pat dar laukia ir blic naujienų dalis bei, žinoma, garso takelis.
Kitą savaitė Lietuvos marketingo asociacijos metinėje konferencijoje LIMA DAY kalbėsiu apie ateinančių metų e-komercijos tendencijas, o scena dalinsiuosi su puikiais rinkodaros profesionalais. Ateikite, susipažinsime gyvai. Jei perkate bilietą, pasinaudokite kodu GEDIMINAS20, gausite 20% nuolaidą bilietams.
#1. Kriptoreklama
Kriptovaliutų keityklos ir piniginės atrado būdą, kaip tapti kasdienio žmonių gyvenimo dalimi – jos pradėjo remti sporto komandas ir arenas. Crypto.com kriptovaliutų keitykla nusipirko teises į „Los Angeles Lakers“ ir „Los Angeles Clippers“ namų arenos „Staples“ vardo teises. Kita valiutos keitykla FTX šiemet įsigijo teises į „Miami Heat“ ir Kalifornijos universiteto arenų vardus Šios kompanijos pradėjo remti ir „Formulę-1“, „Paris Saint-Germain“ futbolo klubą, žinomus atletus, pvz. Stepheną Curry. Taip pat, sporto transliacijų metu vis dažniau galima išvysti kriptovaliutų reklamą.
Kaip rodo JAV atliktas tyrimas, sporto fanai labai mėgsta kriptovaliutas ir apie jas žino gerokai daugiau nei vidutinis vartotojas. O tie, kurie lažinasi už sporto rezultatus yra dar labiau įsitraukę į kriptovaliutų reikalus. Įdomu tai, kad su kriptovaliutomis yra ypatingai pažįstami nišinių sporto šakų gerbėjai.
Grafikas: „Morning Consult“
Kriptovaliutos taip pat glaudžiai susijusios ir su NFT, vienetiniais žetonais, kurie taip pat labai populiarūs tarp sporto fanų. Pastarieji linkę kolekcionuoti įvairias klubų korteles, kurios dabar dėl NFT bumo išgyvena tikrą renesansą. Tad kriptovaliutų keityklos šiais veiksmais eina tiesiai pas savo tikslinę auditoriją ir tikisi, kad taip įtrauks į kripto ir daugiau sporto fanų.
Šioje istorijoje įdomu ir tai, kad po teisių į „Staples“ arenos vardą įsigijimo, nuosava Crypto.com kriptovaliutos CRO kaina pakilo apie 70% ir pridėjo 9 milijardus JAV dolerių vertės. Vardo įsigijimo teisės kainavo 700 mln. JAV dolerių. Kitaip tariant, kompanijai ši investicija atsipirko 13 kartų. Labai tiesmukas įrodymas, kad rinkodara yra tiesiog verslo investicija.
#2. Influenceriai tampa prekės ženklų darbuotojais
Prekės ženklai bendradarbiavimą su influenceriais perkelia į naują lygmenį – įdarbina juos savo įmonėse. Ši tendencija vis labiau ryškėja pasaulyje. Prekės ženklams labai reikia influencerių know-how, kuris padėtų naviguoti ne visuomet korporatyviniame pasaulyje suvokiamoje socialinėje erdvėje, taip pat leistų greičiau priartėti prie jaunosios auditorijos. Šis formalus bendradarbiavimas įmonėms bus svarbus ir dirbant socialinės komercijos srityje.
Patiems influenceriams tai galimybė pamatyti kaip verslas dirba iš vidaus. Ypač tai svarbu tiems, kurie planuoja ant savo šlovės pamatų kurti įmonę. Dažniausiai influenceriai eina dirbti kaip partnerysčių, rinkodaros vadovai, turinio kūrėjai ar socialinių tinklų redaktoriai.
Beje, ši tendencija atėjo ir į Lietuvą. Štai naujajai influencerių rinkodaros agentūrai „Relate“ vadovaus Beatričė Paškevičiūtė, kuri pati yra influencerė ir turi beveik 20 tūkst. sekėjų „Instagrame“.
#3. Kaip „Facebook“ ir „Google“ netiesiogiai finansuoja trolius
Dezinformacija gali sklisti ne dėl to, kad yra sąmoningų piktavalių aktorių, o dėl to, kad žmonės tiesiog nori užsidirbti ir pasinaudoja „Facebook“ ir „Google“ sukurta sistema bei įrankiais. „MIT Technology Review“ atliko išsamų tyrimą, kaip „Facebook“ ir „Google“ algoritmai skatina į uždarbį orientuotas turinio fermas. Pastarųjų interesas – socialiniuose tinkluose skelbti tai, kas turi daugiausiai įsitraukimo.
Kai nieko nevyksta, tokių fermų „Facebook“ paskyros ar interneto puslapiai skelbia kačiukų ar vaikučių nuotraukas, kai vyksta įtempti visuomeniniai procesai – tie patys puslapiai staiga tampa pačių aštriausių politinių nuomonių platintojais. Toks turinys labiausiai įtraukia žmones ir generuoja daugiausiai paspaudimų. Turinio fermos taip uždirba pinigus – tiesiai iš „Facebook“ per „Instant Articles“ ar per „Google Ad Sense“.
Pačios turinio fermos nėra labai gudrios, jos prisižiūri tų pačių turinio optimizavimo filmukų, kaip reikia rasti įtraukiantį turinį ir kaip jį skelbti. Dėl šios priežasties net visiškai skirtingi puslapiai dažnai skelbia identišką turinį. Tai sukuria potvynio efektą, kai atrodo tas pats turinys ateina iš skirtingų šaltinių. Tad dezinformacija dažnai skinda ne todėl, kad yra kažkokia piktavališka ir viską valdanti organizacija, o tiesiog dėl socialinių tinklų algoritmų dizaino.
#4. Kodėl „Netflix“ niekad nestringa?
Jei reiktų įvardinti kompaniją, kurią sekdamas išmokau daugiausiai apie strategiją, tai neabejotinai būtų „Netflix“. Vienas puikaus strateginio mąstymo pavyzdžių, nors ir nebūtinai akivaizdus iš pirmo žvilgsnio, yra kompanijos serverių strategija. „Netflix“ tikslas – kad vartotojas, nepriklausomai nuo turimo interneto greičio, galėtų netrukdomai mėgautis turiniu. Tam kompanija naudoja sistemą, kurios esmė – turinį transliuoti ne iš vieno serverio, o iš artimiausio serverio.
Tam kompanija iš anksto patalpina turinio kopijas skirtingų interneto tiekėjų sistemose visame pasaulyje. Tai reiškia, kad nesvarbu ar tu turinį žiūri iš Lietuvos ar JAV, tavo užklausai nereikia nukeliauti į kitą pasaulio kraštą, o tiesiog iki artimiausio serverio. Tokių serverių „Netflix“ turi 17 tūkst. 158 šalyse. Į juos kompanija yra investavusi apie 1 mlrd. JAV dolerių per pastarąjį dešimtmetį.
Tai leidžia išvengti paslaugos apkrovų netgi didžiausiais piko momentais, nes srautas išsiskirsto per skirtingus serverius. Labai geras pavyzdys, kaip technologijų strategija padeda įgyvendinti esminį kompanijos pažadą vartotojui – pramoga be jokių trikdžių tuomet ir kai tau patogu.
#5. Gyvenimas tinkle verčia ilgėtis tikrų dalykų
Nemažai žmonių, kurie daug laiko praleidžia skaitmeniniuose pasauliuose, jaučia, kad jie prarado emocinį ryšį su tikrove. Norėdami tai kompensuoti, jie siekia tikrų dalykų. Prekyviečių tyrimas atskleidžia, kad vis dažniau žmonės ieško atspirties taškų realybėje ir perka produktus, kurie pagaminti tikrų žmonių, artimose vietovėse ar primena vartotojui jo praeitį.
Dėl šios priežasties vis labiau populiarėja produktų dizainas, primenantis, kas buvo populiaru prieš kelis dešimtmečius; produkte tampa matomas jo kūrėjas, labai aiškiai identifikuojama vietovė. Vartotojai už tokias prekes pasiruošę susimokėti daugiau.
Tyrimas atskleidžia, kad tokia įžeminimo (angl. groundedness) rinkodara ypatingai rezonuoja tiems, kurie daug laiko praleidžia dirbdami su kompiuteriu, aukštesnių pajamų ir gyvenantiems dideliuose miestuose. Tyrimas darytas užsienyje, bet galiu atpažinti aiškų psichografinį vartotojo paveikslą, kuris turėtų teisę gyvuoti ir Lietuvoje.
#6. Kol „Clubhouse“ galvoja kaip išsikapstyti, jų vėliavą neša didžiosios platformos
Didieji socialiniai tinklai vis labiau ieško būdų populiarinti audio pokalbių ffunkciją savo pagrindinėse aplikacijoje. „Twitter“ savo audio produktą jau integravo į mobiliosios aplikacijos pagrindinį funkcionalumą, o „Facebook“ moka kūrėjams iki 50 tūkst. JAV dolerių, kad šie kurtų tiesioginius pokalbius. „Clubhouse“ išpopuliarintas formatas atranda savo vietą didžiosiose platformose kaip dar vienas funkcionalumas.
Tuo tarpu, patys pionieriai, kaip ir buvo galima tikėtis, išgyvena ne pačius geriausius laikus. „Clubhouse“ parsisiuntimai nuo geriausio šiais metais birželio mėnesio yra smukę 90%, o vidutinis dienos vartotojų skaičius – 80%.
Dar pavasarį apie „Clubhouse“ rašiau: „Clubhouse galėtų būti puikus nišinis tinklas, tačiau su tokiomis investicijomis ir vertinimu ateina spaudimas super greitam augimui – arba tampi dideliu, arba eini namo. Startuolis nebeturi erdvės manevrui“. Panašu, kad taip ir nutiko.
#7. Naršyklių karai
Naujoji „Windows 11“ operacinė sistema vartotojui apsunkina galimybes pasikeisti pagrindinę interneto naršyklę iš „Edge“ į savo norimą. Ši kova dėl to, per ką vartotojai jungiasi prie interneto, tampa vis aštresnė, nes naršyklių svarba auga.
Vis labiau populiarėja interneto produktai, kurie išmaniuosiuose telefonuose veikia naršyklės, o ne aplikacijos pagrindu. Tai - vienas būdų apeiti programėlių parduotuvių mokesčius. Tačiau kitas svarbus dalykas, kad šiuolaikinės naršyklės dažnai yra ir identifikacijos priemonė, ir piniginė, o naršyklių valdytojams tai ir būdas susirinkti informaciją apie vartotojus, galimybė talpinti reklamą ir pan.
Tad ateityje ne tik pamatysime daugiau naršyklių karų, bet ir pajausime juos savo kailiu – kaip vartotojai.
#8. Kompanijų išskaidymas – didesnė vertė
Tradicinė logika sako, kad fizinės ir internetinės prekybos sinergija įmonėms turėtų atnešti daugiau naudos ir vertės. Tuo tarpu JAV vyksta atvirkštinis procesas - išvis atskirti fizinės ir internetinės prekybos įmones. Tuomet pastarųjų vertė gerokai išauga, nes investuotojai jas laiko technologijų kompanijomis.
Taip nutiko su prabangių prekių prekybos tinklu „Saks Fifth Avenue“, atskyrus fizinių parduotuvių verslą, atsirado nepriklausomas e-komercijos žaidėjas Saks.com, kuris yra vertinamas gerokai solidžiau. Be to, technologijų kompanijos statusas padeda privilioti ir naujų talentų. Dabar šiuo keliu galvoja eiti kitas universalinių parduotuvių tinklas „Macy‘s“.
Paradoksalu, kad Saks.com jau užsimena, kad jie planuoja atidarinėti fizines parduotuves. Kam tuomet išvis reikėjo atsisakyti fizinių parduotuvių? Esmė yra fizinių parduotuvių pobūdyje: būtent universalinių parduotuvių koncepcija praranda pirkėjus ir investuotojų tikėjimą. Pastariesiems universalinės parduotuvės atrodo kaip nereikalingas balastas, kuris žemyn traukią skaitmeninį verslą.
Labai trumpai
„Apple“ bus ir elektromobilių kompanija
Mobiliųjų e-komercijos aplikacijų parsisiuntimai šiemet išaugo +10%
Į live shoppingo madą įsilieja ir „Twitter“
Singapūro statymas ant technologijų, verčia valstybę totalinio sekimo aparatu
Galėsime patys labiau kontroliuoti, ką matome „Facebook“ sraute?
„Nike“ eina į „Roblox“ metavisatą ir ten kurs „Nikeland“
Netradicinės pajamų diversifikavimo idėjos žiniasklaidos kompanijoms
„Uber“ siūlo paslaugų prenumeratą
Visi kalba, kad NFT yra tik virtualūs reikalai. O kas būna, kai virtuali NFT kolekcija surengia gyvą vakarėlį? Skaičiau ir linksminausi.
Garso takelis
Adele išleido naują albumą ir paprašė, kad „Spotify“ nuimtų shuffle režimą nuo albumo grojimo. Pasak žvaigždės, albumai kuriami kruopščiai ir dainų eiliškumas nėra atsitiktinis. Iki šiol šis režimas įsijungdavo automatiškai, tačiau „Spotify“ išgirdo Adele prašymą. Nuo šiol „Premium“ paslaugos vartotojams albumai gros iš eilės. O aš palieku jus su daina iš naujo Adele albumo.