NFT išprotėjimas #35
Tekstas pirmąkart paskelbtas 2021 m. rugsėjo 9 d.
Sveiki,
Šiandien prisimenu vieną populiariausių Media X pavasario temų – NFT arba vienetinius žetonus. Kas vyksta šioje industrijoje? Pasirodo, ten reikalai užvirė kaip reikiant. Taip pat dar laukia 10 naujienų, tame tarpe ir apie toliau viską sureguliuoti norinčią Kiniją, padirbtą Bruce Willis, „TikTok“ laimėjimą prieš „Youtube“ ir kt. Pabaigoje jūsų laukia įdomus garso takelis.
Nuo šiandien Media X straipsniai startuoja ir Delfi Plius platformoje. Media X Substackas išeina poilsio, o naujienlaiškį nemokamai galėsite skaityti tik savo pašto dėžutėje (jei dar nesate prenumeratorius - užsisakyti galite adresu mediax.lt). Kita naujiena yra ta, kad Media X plaukia į dar platesnius vandenis ir jau šį šeštadienį Delfi TV startuoja laida apie rinkodarą, o ten aš turėsiu savo laidos segmentą, kuriame kalbėsiu apie karščiausias ir įdomiausias tendencijas. Laida rodoma 8.30 val. ryte, o mano tikslas – praturtinti jūsų rytinės savaitgalio kavos ritualą. Susimatysime ir per TV ekranus!
Taip pat kitą savaitę darau pranešimą LIMA organizuojamoje konferencijoje E-komercijos marketingas 2021. Jei pasinaudosite kodu GEDIMINAS20, gausite 20% nuolaidą bilietams.
NFT arba vienetiniai žetonai: laikinas pamišimas ar naujoji kūrybos ekonomika?
Labai ilgą laiką ir nuo pat išpopuliarėjimo pradžios internetas mus įpratino, kad skaitmeniniai dalykai yra nemokami, juos lengva kurti, rasti, dauginti. Galų gale, jie labai neapčiuopiami, o tokiems dalykams sunku nustatyti vertę.
Pastaraisiais metais tai pradeda keistis: mums vis labiau įprasta internete mokėti už naujienas, muziką, filmus ir kitus dalykus. Skaitmeninis menas iki šiol buvo našlaitis - internete labai lengva jį kopijuoti. Anksčiau nebuvo galimybės užtikrinti skaitmeninių kūrinių originalumą, tačiau blockchaino technologija tai pakeitė.
Savo naujienlaiškyje „Media X“ pavasarį, ko gero, pirmasis Lietuvoje rašiau apie NFT (angl. non-fungible tokens) arba vienetinius žetonus ir jų panaudojimą. Norint geriau suprasti, kas yra NFT, labai rekomenduoju perskaityti tą tekstą. O čia - esmė trumpai: NFT yra tarsi nesuklastojamas autoriaus parašas po skaitmeniniu kūriniu, šio autentiškumo garantas. Tai leidžia padaryti blockchaino technologija. Vienetinius žetonus kurti ir įsigyti galima „Etherium“ tinkle.
Kai rašiau pavasarį, NFT tema buvo labai egzotiška, nišinė ir skambėjo truputį nerimtai. Vėliau ji nutilo ir atrodė, kad tai tebuvo greitai praskriejusi kometa. Tačiau tai buvo tyla prieš audrą.
Rugpjūčio mėn. vienetinių žetonų rinka tiesiog sprogo. Vien tik populiariausio virtualaus NFT turgaus „OpenSea“ rugpjūčio mėn. apyvarta viršijo 2,5 mlrd. EUR. Štai pažiūrėkite, kaip atrodo bendras NFT pirkimo bumas (grafikas iš nonfungible.com).
Absoliutūs skaičiai įvairiuose šaltiniuose skiriasi dėl skirtingų duomenų rinkimo būdų, tačiau visi jie rodo tą patį – rugpjūtį įvyko kambro lygio sprogimas. Čia perspektyvai: „Nasdaq Baltic“ vertybinių popierių birža, kurioje listinguojamos didžiausių Baltijos šalių įmonių akcijos, per rugpjūtį nesiekė 100 mln. EUR apyvartos.
Šiuo metu esame NFT inovacijos pradžioje ir matysime daug eksperimentų, kurių visų susekti nelabai ir įmanoma. Absoliuti dauguma tų eksperimentų tokiais ir teliks, tačiau NFT neabejotinai vystysis ir kažkokia forma liks. Tad noriu paanalizuoti kelis šio prieš mūsų akis užgimstančio reiškinio aspektus: kokios pagrindinės vienetinių žetonų vystymosi kryptys, ką daro prekės ženklai ir kodėl jūs vis dažniau savo aplinkoje matysite NFT.
NFT tendencijos – senos idėjos naujuose rūbuose?
Pastarasis NFT mėnuo išryškino tendencijas, rodančias inovacijos vystymosi kryptį. Nonfungible.com duomenimis, rugpjūčio mėn. populiariausias NFT žanras buvo kolekcinės kortelės (angl. collectibles) – 850 mln. EUR. pardavimų. Toliau seka skaitmeniniai meno kūriniai – 590 mln. EUR pardavimų, ir žaidimai – 17 mln. EUR. Šis paskutinis žanras ypač pradėjo augti pastaruoju metu.
Įdomu tai, kad visi šie dalykai nėra nauji, tik forma pasikeitė. Viskas pasaulyje juda spirale – pasikartoja, tik aukštesniame lygmenyje. Dar iki interneto buvo populiaru kolekcionuoti korteles, pvz. sportininkų, ar pašto ženklus. Dabar vienetiniai žetonai tai sugrąžino skaitmeniniu pavidalu. Nieko keisto, kad vienas sėkmingiausių NFT korporatyvinių projektų yra „NBA Top Shots“, skaitmeninės NBA kolekcinės kortelės.
Meno kūrinių rinka bendrai yra sunkiau prognozuojama ir ten racionalumo rasti sunkiau, o NFT tendencija šio žanro neprognozuojamumą išaugino eksponentiškai.
Kita išryškėjusi kryptis – NFT grįsti žaidimai. Populiariausias iš jų – „Axie Infinity“. Axie yra mieli (skonio reikalas) skaitmeniniai padarėliai, kuriuos reikia įsigyti kaip NFT. Juos augini, su jais kovoji ir t.t., taip auginama padarėlio vertė. Tai - dabar išryškėjusios „playing to earn“ (liet. žaisti, norint uždirbti) tendencijos dalis. Kitas populiarus žaidimas yra panašiu principu veikiančios skaitmeninių žirgų lenktynės ZED. Dar vienas projektas – „Aavegotchi“, įsigyji virtualius gyvūnėlius kaip NFT ir juos tiesiog augini. Kažkur girdėta?
Paskutiniame XX a. dešimtmetyje buvo toks populiarus elektroninis žaidimas „Tamagochi“. Tai buvo prie raktų kabinamas nedidelis elektroninis žaidimas, kuriame augini padarėlį. Reikdavo nepamiršti jo pamaitinti, pamigdyti ir t.t., kad šis neiškeliautų į elektroninį rojų.
Tampa pop kultūros dalimi
Panašu, kad NFT lenda iš savo nišinių marškinėlių ir tuoj taps popkultūros dalimi. Viena įtakingiausių Holivudo talentų agentūrų „United Talent Agency“ pasirašė sutartį su „CryptoPunks“ kūrėjais „Larva Labs“, pagal kurią atstovaus jų kuriamus NFT. Tai reiškia, kad vienetiniai žetonai galės atsirasti filmuose, muzikoje, kituose kūriniuose.
„CryptoPunks“ yra legendinė 10 tūkst. skaitmeninių pankų atvaizdų NFT kolekcija iš 2017 m., kai šis žanras tik užgimė. Vieną iš tokių pankų atvaizdų neseniai už 150 tūkst. USD įsigijo mokėjimo kortelių gigantė VISA. Tam, kad suprastų kaip veikia NFT ir eksperimentuotų su vienetiniais žetonais.
Prekės ženklai, ypač prabangos, taip pat žengia į NFT sritį: apie NFT prekybą kalba „Facebook“, savo originalius skaitmeninius kūrinius neseniai sukūrė „Burberry“, originalią virtualią NFT kolekciją į prekybą šią savaitę paleido „Dolce&Gabbana“.
Prekės ženklai NFT jau naudoja ir socialinės atsakomybės tikslais. „Lay’s“ traškučiai turi ilgalaikę prekės ženklo kampaniją žymimą šypsenėlės ženklu. Šios kampanijos metu surenkami pinigai būna aukojami vaikams. „Lay‘s“ Rumunijoje išleido iš 3000 originalių šypsenų padarytą mozaiką ir parduoda ją kaip NFT. Visi pinigai pardavus šį skaitmeninį kūrinį bus skirti labdarai. Tokių projektų turėtų padaugėti.
Kodėl jums tai turi rūpėti?
Greičiausiai su NFT susidursite vis dažniau. Fiziniame meno pasaulyje yra tik vienas originalas, netgi gerų padirbinių dažniausiai nebūna daug. Skaitmeninėje erdvėje labai lengva kopijuoti. NFT sprendžia šią originalumo problemą ir vienetinio žetono turėtojui suteikia tam tikrą statusą.
Štai dabar vis labiau populiarėja pasikeisti savo „Twitter“ nuotrauką į tau priklausantį vienetinį žetoną. Virtualiai bendruomenei tai rodo statusą, charakterį ir t.t.
Tai skatina ištisų skaitmeninių gyvių kolekcijų, kurios kuriamos panašiai kaip „CryptoPunks“, atsiradimą. Sukuriamas ribotas skaičius atvaizdų, kurie skiriasi tam tikrais elementais, spalvomis. Čia tik kelios labiausiai populiarėjančios kolekcijos: „Pudge Penguins“, „Sup Ducks“, „Lazy Lions“, „Bored Ape Yacht Club“.
Vienetinius žetonus iš pastarosios kolekcijos ką tik nusipirko NBA žvaigždės Stephenas Curry ir Kevinas Durantas. Pirmasis jį naudoja kaip oficialios „Twitter“ paskyros foto. Esant tokiai rinkai ir poreikiui tokių kolekcijų tik daugės, o jūs savo socialiniuose tinkluose po truputį pradėsite pastebėti ne draugų nuotraukas, o jų skaitmeninius avatarus.
Skaitmeniniai avatarai gali būti pandemijos liekamasis reiškinys: laiko skaitmeninėje erdvėje leidžiame daugiau, realių susitikimų ir galimybių pasirodyti turime mažiau, todėl norime puoštis virtualiai. NFT tam puikiai tinka.
Prieš porą savaičių savo naujienlaiškyje giliau nagrinėjau dabar vis dažniau skambančią metavisatos temą. Visi virtualaus pasaulio dalyviai norės turėti išskirtinį avatarą. Galų gale, kam būti savimi, jei virtualioje realybėje gali būti beždžione?
Drabužių prekės ženklai norės, kad metavisatoje jūs puoštumėtės jų originaliais skaitmeniniais drabužiais. Būtent todėl „Burberry“ ir „Dolce&Gabbana“ leidžia NFT kūrinių kolekcijas. Kad tik jūsų virtualusis aš būtų gražus.
Socialiniuose tinkluose su NFT susidursite vis dažniau ir kitomis formomis. „Facebook“ ką tik pranešė kelias svarbias naujienas. Iki šių metų pabaigos jie planuoja pasileisti kriptopiniginę, kurioje greičiausiai atsiras galimybė prekiauti ir NFT. Taip pat šį mėnesį „Facebook“ platformoje jau startuoja fantasy sporto žaidimai. Trumpai: tavo virtuali komanda sukurta iš realių žaidėjų. Pastarieji pagal pasirodymą realybėje renka taškus tavo virtualiai komandai. Taip tu varžaisi su kitomis fantasy komandomis. Tai yra labai populiarus žanras tarp sporto fanų, o industrijos dydis siekia 7,5 mlrd. EUR.
Aš matau, kaip šie du dalykai greitai gali virsti NFT pagrindu sukurtais žaidimais, kur gali kurti virtualias sporto komandas pirkdamas žaidėjus kaip NFT ir juos augindamas. Taip pat prie tokių fantasy sporto tipo žaidimų labai dera ir įvairių sporto kortelių kolekcijos.
Kažkada seniau vieni populiariausių žaidimų „Facebooke“ buvo „Candy Crush“, „Farmville“. Aš labai gerai matau šių žaidimų dvasią ir NFT grįstuose žaidimuose. Manau, kad galime pamatyti „Farmville“ renesansą NFT pavidalu. Prisiminkite, viskas pasaulyje juda spirale.
Trumpai
Media
„TikTok“ aplenkė „Youtube“. Naujausia mobiliųjų aplikacijų analitikos kompanijos „AppAnnie“ ataskaita rodo, kad „Android“ vartotojai JAV ir Didžiojoje Britanijoje „TikTok“ aplikacijoje vidutiniškai praleidžia daugiau laiko nei „Youtube“. Nors tai tik viena konkurencijos dalis, bet ji parodo kaip greitai „TikTok“ auga.
„Kantar“ prognozuoja, kad 2022 m. rinkodaros investicijos daugiausiai augs video reklamai ir influenceriams. Iš to labiausiai turėtų išlošti „Youtube“, „Instagram“ ir „TikTok“. Šios platformos turi tiek video turinį, tiek yra pagrindinės influencerių platformos.
Rusų kompanija „Deepcake“ sukūrė reklamą, kurioje vaidina Bruce Willis, savo Johno McKaino amplua iš „Kieto riešutėlio“. Tik aktorius ten nevaidino, o buvo sukurtas dirbtinio intelekto pagalba, vadinamasis deepfake. Kompanija jau kalba apie filmą, kuriame vaidins žinomi aktoriai, sugeneruoti dirbtinio intelekto. Man Bruce Willis čia nepanašus į save, kuo džiaugiuosi. Bet pati deepfake technologija tobulės ir man asmeniškai tai atrodo viena grėsmingesnių medijų inovacijų.
Tokijo olimpinės žaidynės pritraukė naujų prenumeratorių JAV „Peacock“ platformai. Duomenys rodo, kad ekskliuzyviniai įvykiai pritraukia daugiau žiūrovų. Įdomumo dėlei, prenumeratorių, kurie prisiregistavo dėl „Super Bowl“ žiūrėjimo, išlaikymas buvo 5% geresnis nei vidurkis. Įdomu ar olimpiados magija suveiks ir čia.
Ar reklama iš viso veikia? Visi norėtų turėti aiškų atsakymą: idėjau į reklamą pinigų tiek, grąža tokia – visi einame namo. Bet realus pasaulis yra kompleksiškesnis ir pagrindinis klausimas turėtų būti, kaip konkrečiai reklama veikia ir kokią įtaką daro? Iš savo patirties žinau, kad veikia. Tikriausiai daugeliui žmonių nėra skirtumo ar jų mokėjimo kortelė yra „Mastercard“ ar Visa. Man yra. Jei turiu galimybę visuomet renkuosi „Mastercard“, nors suprantu, kad skirtumo beveik nėra. Žinot kodėl? Nes esu futbolo fanas. „Mastercard“ labai ilgai rėmė UEFA Čempionų lygą ir iki šiol jų kampanija „Priceless“ (liet. „Neįkainojama“) mane paverčia šiltu ir pūkuotu.
Kaip lenkų internetinis naujienų portalas „Gazeta Wyborcza“ sukūrė sėkmingą prenumeratos verslą. Gera atvejo studija visiems galvojantiems apie prenumeratas, ne tik žiniasklaidai.
E-komercija
Pigu.lt lengvina pardavėjams kelią į savo platformą – sukūrė sprendimą, kaip greitai perkelti turimas prekes pas juos.
Platformos
Labai įdomi mintis, kad „Apple“ gali nuspręsti vystyti savo paieškos variklį ir taip sudaryti konkurenciją „Google“. Dabar abi kompanijos yra po reguliuojančių institucijų padidinamuoju stiklu, o „Google“ moka milžiniškus pinigus „Apple“ (15 mlrd. USD, po metų šis skaičius turėtų išaugti iki 20 mlrd. USD), kad būtų pagrindinis paieškos variklis „iOS“ sistemoje. Skaičiuojama, kad „Google“ iš paieškos produkto uždirba apie 50 mlrd. USD. Tad yra logikos, jei „Apple“ bandys pats atsikąsti daugiau paieškos pyrago, kurio milžiniška dalis priklauso „Google“. Straipsnyje kalbama tik apie tai, kad „Apple“ vystys savo paieškos variklį, bet, mano manymu, jį galima tiesiog nusipirkti, pvz. paieškos variklio „DuckDuckGo“ privatumo vertybės yra panašios į „Apple“ deklaruojamas.
„Apple“ toliau laisvina „AppStore“ apribojimus aplikacijoms. Nuo kitų metų „Apple“ planuoja leisti taip vadinamoms „readers apps“, tos kurios neparduoda nieko per „iOS“, o vartotojai būna už jas sumokėje kitur, pvz. „Netflix“ ir „Spotify“. Sprendimas priimtas po to, kai nepalankų sprendimą priėmė Japonijos reguliuotojas.
Kita
Kinijoje reguliacijų užtvankos vartai pasikėlė kaip reikiant ir į vietą bus pastatyti visi. Garsenybės ir jų fanai taip pat. Kinijos skaitmeninės erdvės administracija pranešė, kad siekia uždrausti reitinguoti garsenybes pagal populiarumą ir siekia sureguliuoti garsenybių fanų klubus, nes šie turi per daug įtakos muzikai, kinui ir televizijai. Kinija ir pačioms garsenybėms parodys jų vietą. Aktorė Zheng Shuang gavo 46 mln. USD baudą, o transliuotojai - raštą draudžiantį rodyti turinį su ja. Anksčiau iš viso kinų interneto dėl neaiškių priežasčių buvo ištrina aktorė Zhao Wei.
Garso takelis
Minėdama trisdešimtąjį savo albumo „The Black Album“ gimtadienį, „Metallica“ paprašė 53 įvairių atlikėjų padaryti albumo dainų koverius. Palieku jus su legendinės „Nothing Else Matters“ interpretacija pagal Miley Cyrus. Tačiau rekomenduoju paklausyti visą grojaraštį, kur yra ir džiazinių sunkiojo roko klasikos interpretacijų. Iki!