Popkornų indeksas 🎥 #43
Tekstas pirmąkart paskelbtas 2021 m. lapkričio 4 d.
Sveiki,
Šiandien siūlau paskaityti apie kino teatrų ateities perspektyvas Lietuvoje ir dar siūlau 11 naujienų trumpai ir garso takelį – hitą, kuris išpopuliarėjo tik „TikTok“ dėka.
Ko reikia, kad kino teatrai išliktų?
Per ilgąjį savaitgalį pagaliau nuėjau į kiną. Po beveik 2 metų pertraukos. Į kino salę mane pagaliau atviliojo naujausias Jameso Bondo filmas. Na ir faktas, kad penktadienį pasiėmiau laisvą dieną, tad į kino seansą galėjau nueiti viduryje baltos dienos. Esant tokiam COVID-19 susirgimų skaičiui nenorėjau, kad būtų daug žmonių salėje. Nesitikėjau, kad salėje būsime tik trise.
Mane pribloškė ir tai, kad per porą metų kino teatre niekas nepasikeitė. Viskas buvo tarsi užkonservuota. Tiesą pasakius, kino teatrai nelabai pasikeitė nuo pat to momento, kai išvis pradėjau sąmoningai juose lankytis.
Per tuos kelis dešimtmečius kai kur atsirado kelios vibruojančios kėdės, prabangesnės salės (pvz. „Forum Cinemas“ turi premium „Luxe“ ir „Immerse“ sales), ryškesni ekranai, tačiau 95% visos kino teatro patirties liko tokia pati. Netgi pagrindinis užkandis vis dar yra popkornai. O mes dar juokiamės, kad kompiuteriuose „Save“ ikona vis dar yra floppy diskas, kurio dabartinė karta akyse nėra mačiusi.
Mano patirtis atsikartoja ir kituose pasaulio kampeliuose. Kino teatrai yra kaip „McDonald‘s“ – stabilumo jūra besikeičiančiame pasaulyje. Galėtų būti ne tik „Big Maco“, bet ir popkornų indeksas. Vis sparčiau besikeičiančiame pasaulyje stabilumas yra labiau judėjimas atgal, o būtent tai, ne pandemija, pražudys kino teatrus.
Lietuviai kino filmus namuose žiūri per vis didesnius ekranus, o pandemija paskatino tai daryti gerokai sparčiau. Mes video turinį namie žiūrime labai patogiai. Norint prisikviesti žmones į kino teatrus, reikia pasiūlyti gerokai aukštesnės kokybės pramogą.
Paradoksalu, kad keičiasi ir mūsų reikalavimai kokybei – dažnai mums nebereikia labai įspūdingų efektų. Štai visą pasaulį prikaustęs „Squid Game“ kainavo tik apie 20 mln. EUR, o jo kinematografiniai sprendimai labiau primena 80-ųjų Bondo filmus nei dabartinę kino industriją.
Be to, jaunesnioji karta jau dabar vis dažniau galvoja ne apie filmų ar serialų žiūrėjimą, o video žaidimus. „Netflix“ čia jau irgi jaučia konkurenciją, todėl galvoja siūlyti ir žaidimus savo platformoje.
Kitaip tariant, besikeičiančios technologijos, paslaugos ir vartotojų įpročiai kino teatrų verslo modeliui yra labiau pražūtingi nei pandemija. Pirmieji ženklai Lietuvoje pasirodė jau prieš COVID-19. Lietuvos kino centro duomenimis, 2019 m. kino bilietų Lietuvoje buvo parduota 3% mažiau nei 2018 m. Tai buvo pirmieji metai, kai parduodamų bilietų skaičius mažėjo. Sumažėjo ir kino teatrų lankomumas vienam gyventojui – nuo 1,53 iki 1,48 karto. Pajamos liko tame pačiame lygyje, o prieš tai nuo 2015 m. augo 9-15% per metus.
Žvelgiant į detalesnes Lietuvos kino centro ataskaitas, labai įdomu, kad didžioji dalis filmų seansų jau 2019 m. vidutiniškai surinkdavo gerokai mažiau nei 100 žiūrovų. Pažiūrėkite kokio dydžio salės yra Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kino teatruose. Tik premjeriniai hitai užpildydavo vietas.
Dabar didžiuliai pastatai didžiąją laiko dalį stovi pustuščiai. Palyginimui: aviacijos versle žinai, kad jei lėktuvas tupi ant žemės, o ne skrenda, tu prarandi pinigus. Būtent todėl pagrindinis tikslas – maksimizuoti, kad vienas lėktuvas padarytų kuo daugiau skrydžių. Kino teatruose yra panašiai – jei pas tave didžiulėje salėje sėdi keli žmonės, tu prarandi pinigus. Tau kainuoja elektra, šildymas, kiti komunaliniai, darbuotojų alga, kitos išlaidos.
Kino teatrų modelis pastatytas taip, kad būtų maksimizuotos pajamos iš filmų premjerų. Interneto TV siūlo premjeras kiekvieną dieną. Jei dėl besikeičiančių vartotojų įpročių prieš pandemiją sunku buvo užpildyti sales, tai dabar bus dar sunkiau. Nebeužteks vidutiniškų filmų, kad sugrąžinti žmones į kino teatrus. Visi filmai turės būti Jameso Bondo, „Pixar“, „Marvel“ lygio. Arba sukurti Christopherio Nolano.
Norėdami tvaraus verslo, kino teatrai turi sugalvoti, kaip pritraukti žmones į kino teatrus ne tik per premjeras. Manau tam yra erdvės.
Įvairesnis repertuaras
Dabar kino teatrai orientuoti daugiausiai į naujus filmus ir premjeras. Bet tik nedidelę dalį premjerų nori matyti dauguma žmonių. Kiekvienas naujas filmas kainuoja brangiai. Žmonės nori žiūrėti visų pirma gerus filmus, nebūtinai naujus. Būtent todėl kabelinės ir interneto TV sėkmingai gyvena rodydamos senesnius filmus.
Štai „Go3” reaguodami į Jameso Bondo premjerą pradėjo reklamuoti ankstesnius franšizės filmus. Kino teatrai galėtų daryti tą patį, rodyti senesnius filmus, kurie naujoms premjeroms suteiktų papildomą kontekstą. Kartais tokios iniciatyvos pasirodo, pvz. siaubo filmų naktis, bet jos yra itin retos. Tai galėtų būti nuolatinis formatas kino teatruose.
Geriausiai parduodami koncertai yra senų grupių. Nematau nei vienos priežasties, kodėl tinkamai supakuoti senesni filmai negalėtų būti geidžiamas turinys kino teatruose. Be to, tokie filmai kainuotų pigiau nei nauji, o sales užpildytų neblogiau.
Kino teatrai jau dabar bando rodyti ir gyvus koncertus, ir teatro pasirodymus, tačiau galima eiti dar toliau. Video žaidimų stebėjimas yra šiuolaikinio jaunimo serialai. Dalis video žaidimų žiūrėjimo populiarumo yra ir tai, kad ten esi bendruomenės dalis. Įsivaizduokite, jei galėtum sutikti bendraminčių ir stebėti kokį „League of Legends“ dideliame ekrane.
Skirtingi kainų lygiai
Bilietų kainos į kino seansus skiriasi nedaug. Dažniausiai savaitgaliais moki daugiau, kartais premjeros būna brangesnės. Kaip rodo statistika, filmų premjeros daugiausiai sutraukia žmonių per pirmuosius premjerinius savaitgalius. Kadangi tai išskirtinė patirtis, neabejoju, kad gerokai padidinus kainas premjeriniame savaitgaliui, su geru filmu vis tiek galima užpildyti sales.
Jei nori būti pirmasis, kuris matė filmą, apie tai papasakoti visiems savo socialiniuose tinkluose – moki dvigubai didesnę kainą. Fanai už tai mokės. Kiti mokės dėl statuso. Tai taps prestižine pramoga, o kino teatrai galėtų už bilietą imti 15-20 EUR. Žmonės, kuriems tai nėra svarbu, palauks antrojo savaitgalio, kai kainos bus mažesnės.
Dienos metu, kai ir taip nesurenki žmonių net į mėnesio senumo Jameso Bondo filmą, verta rodyti jį už gerokai mažesnę kainą. Tiek su kainomis, tiek su repertuaru reikia eksperimentuoti ir daryti tai gerokai drąsiau.
Maistas
Apie tai, kad popkornai vis dar yra kino lankytojų pietūs ir vakarienė, jau užsiminiau. Pamenu dar tuomet, kai eidavau į filmus gerokai dažniau, ne kartą esu sėdėjęs kine tuščiu skrandžiu. Kartais esu nėjęs į kiną vien todėl, kad nusprendžiau, jog valgyti noriu labiau. Neabejoju, kad toks esu ne vienas.
Yra daugybė būdų pasiūlyti sveikus ir patogius valgyti užkandžius kino centre. Wokai, bowlai, salotos. Jau girdžiu tikrų kino gurmanų smerkiantį bambėjimą, tačiau kino teatras visų pirma yra pramoga. Jei mes visi valgome žiūrėdami filmus namie, kodėl kino teatras turėtų siūlyti prastesnes sąlygas?
Patirtys
MO muziejus, kuris keičia parodas kas kelis mėnesius, man yra geriausiais pavyzdys kaip didinti savo pastato ir ekspozicijų lankomumą. Jie turi edukacijos programėles vaikams ir suaugusiems. Kino teatrai turi nemažai erdvių ir jie galėtų užpildyti jas vaikais, už kurių laisvalaikį tėvai mielai sumokėtų. Juolab, kad dabartinė video karta galėtų būti labai susidomėjusi ir kino istorija, ir galimybėmis išmokti kino paslapčių, kad sukurtų geresnius video.
Jei jau prašnekome apie tėvus, tai kad kino teatruose dar nėra prabangių vaikų laisvalaikio kambarių, man yra nesuprantama. Vienas didesnių butelio kakliukų tėvams apsilankyti kino teatre yra tai, kad nėra galimybės palikti vaiko ar ne visuomet gali susirasti auklę. Jei tėvai žinotų, kad jų vaikai turės galimybę praleisti kokybišką laiką ir saugiai žaisti, kol patys žiūrės filmą, jie už tai sumokėtų daugiau nei bet kokiai auklei.
Turiu MO muziejaus metinę narystę, kuri kainavo 50 EUR. Ji man leidžia neribotai lankytis muziejuje. Nuo vasaros iki šio savaitgalio vaikams vyko speciali patyriminė paroda „Ežeras pilnas žvaigždžių“. Su savo beveik trimete dukra mes vien toje parodoje esame buvę kokius 5 kartus. Mums tai yra kokybiška žaidimų aikštelė, ypač tuomet, kai už lango blogas oras.
Jei vienas Lietuvos gyventojas kine vidutiniškai lankosi 1,5 karto, jis išleidžia apie 10 EUR kino bilietams. Padarius 50 EUR narystę už kurią gali pamatyti 2 premjeras ir 20 nepremjerinių filmų, o kitose kino teatro pramogose lankytis nemokamai, galima gauti garantuotas pajamas iš anksto.
Manau yra ir daugiau galimybių, o aš, būdamas didelis kino gerbėjas, tikiuosi kino teatrai jas nagrinėja. Nes jei niekas nesikeis, mes visi turėsime gerokai mažiau noro ir galimybių žiūrėti filmus kine.
Mano darbai
Išmok kurti prenumeratos verslą
Vis daugiau verslų svarsto apie prenumeratos verslą. Jei norite suprasti geriau šį verslo modelį ir kaip geriausiai jį įgyvendinti, lapkričio 18 d. organizuoju jau antrąją „Prenumeratos akademiją“, per kurią dalyvius supažindinsiu su prenumeratos verslo specifika ir geriausiomis praktikomis, padėsiančiomis laimėti šiame verslo modelyje. Naujienlaiškio skaitytojai gauna specialų pasiūlymą – 20% nuolaidą su kodu „MEDIAX“.
Trumpai
Media
„Spotify“ leis populiariausius podkastus ne tik klausyti, bet ir žiūrėti. Man visuomet buvo įdomu, kodėl žmonės nori matyti vaizdą, nors pats formatas išlaisvina ir leidžia daryti ką nori klausymosi metu. Lietuvoje ypatingai populiaru klausytis tinklalaides „Youtube“. Dabar tą patį bus galima daryti ir „Spotify“ platformoje, mat pasirodo tai buvo vienas labiausiai pageidaujamų funkcionalumų iš kūrėjų pusės. Vaizdas taip pat leis padidinti ir reklamos transliavimo galimybes.
„Pinterest“ turės savo televiziją. Vienąkart per savaitę įtakingi jų platformos kūrėjai ves tiesioginę pardavimų laidą „Pinterest TV“. Panašu, kad dabar visos socialinės platformos paspartins savo e-komercijos projektus, nes tai gali padėti atstatyti pajamas, prarastas dėl „Apple“ privatumo politikos poveikio.
Donaldas Trumpas nori ne tik konkuruoti su „Facebook“, bet ir „Netflix“. Jo valdoma kompanija kurs interneto TV, kuri siūlys nepolitizuotą turinį. Nežinau, nežinau. Pamenant visus „sėkmingus“ D. Trumpo verslus iki šiol, bijau, kad gausis kažkas panašaus į lietuvišką „Facebook“ konkurentą.
Žiniasklaidos kompanijų, kurios listinguojamos biržose, akcijų vertė pralenkė tą, kuri buvo iki pandemijos. Lietuvoje irgi turime tokią pat tendenciją. „Delfi“ savininkų „Ekspress Media“ akcijos dabar vertos daugiausiai per pastaruosius penkerius metus. Panašu, kad didžioji žiniasklaida sėkmingai atranda būdus adaptuotis prie dabartinės aplinkos.
Grafikas: Nasdaq Baltic
Platformos
Didžioji Britanija sugalvojo receptą, kaip reguliuoti didžiuosius socialinius tinklus – prilyginti juos viešosioms vietoms. Tai leistų valdžios institucijoms prašyti socialinių tinklų vidinių dokumentų apie jų daromą poveikį žmonėms. Tuomet, jei būtų pastebėta, kad pvz. platformos daro neigiamą įtaką jaunoms merginoms, valdžia reikalautų pakeisti algoritmą, kad spręstų šią problemą. Nors manau, kad socialiniai tinklai reguliacijai yra jau tikrai pribrendę, bet ši idėja yra klaiki. Mes jau matėme, kad pats „Facebook“ nėra tikras kokius efektus sukelia pakeistas algoritmas. Man kol kas artimiausias požiūris, kas socialinius tinklus reiktų prilyginti žiniasklaidai, nes algoritmais valdoma informacija irgi yra redakcinis sprendimas, nors ir ne žmogaus atliktas.
„TikTok“ eina į didesnius ekranus, nuo šiol aplikaciją bus galima rasti ir „Amazon Fire TV“ JAV ir Kanadoje.
„Zoom“ norėdami paremti savo nemokamą programos versiją pradės siūlyti reklamas. Kol kas tai bus tik baneris matomas naršyklės lange pabaigus pokalbį. Man kyla klausimas kiek laiko praeis, kol nemokamoje „Zoom“ versijoje darbinį susitikimą pertrauks savaitgalio akcijų parduotuvėse reklama: „Susitikimas baigsis, o valgyt reikės – apsipirk pigiau po darbų“.
„Amazon“ trečiajame ketvirtyje nepasiekė savo planuojamų tikslų, o svarbiausia, kad dramatiškai sulėtėjo jų e-komercijos augimas. Kompanija prognozuoja dar prastesnį paskutinįjį metų ketvirtį. Tam įtakos turi ir tai, kad daug augimo per pandemiją įvyko avansu, vartotojai grįžta į parduotuves, tiekimo grandinės stringa ne juokais, o darbo kaštai auga. Įdomu tai, kad pirmąkart kompanijos istorijoje kitos paslaugos aplenkė iki šiol pagrindiniu buvusį el. prekybos verslą. Kitos paslaugos yra „Prime“ prenumeratos, reklamos na ir, žinoma, debesijos platforma AWS. Be pastarosios puikaus pasirodymo, „Amazon“ šį ketvirtį būtų patyrusi nuostolį.
„Roblox“, viena populiariausių jaunosios kartos žaidimų platformų, buvo lūžusi ir visiškai nepasiekiama nuo ketvirtadienio iki sekmadienio. To priežastys iki galo dar nėra aiškios. Įmonė, kuri irgi pretenduoja sukurti savo metavisatą, turėtų padėkoti savo būsimam konkurentui „Facebook“, kurie kaip tik ketvirtadienį paskelbė, kad taps „Meta“ ir ambicijas sukurti metavisatą. Visi suko galvas kaip čia vertinti „Facebook“ žingsnį ir „Roblox“ visai pamiršo. Bet pastarosios bėda tik parodo, kad iki tvarios metavisatos sukūrimo mūsų dar laukia ilgas kelias.
Rinkodara
Geras tekstas apie tai, kodėl „Facebook“ prekės ženklo pakeitimas į „Meta“ yra nelabai vykęs žingsnis iš brandingo perspektyvos.
Kita
„Variety“ rašo apie tai, kodėl Lietuvos kino gamybos industrijas domina tokius gigantus kaip „Netflix“.
Garso takelis
Kelias savaites spalio mėn. „Youtube“ platformoje pirmąkart karaliavo afrikietiška muzika – prieš du metus išleista Nigerijos atlikėjo CKay daina. Ji staiga išpopuliarėjo dėl „TikTok“ iššūkio ir per vieną naktį Nigerijos atlikėją padarė žvaigžde. Negaliu atsistebėti „TikTok“ įtaka šiuolaikinei pop kultūrai.