Pradžia 🌱 #54
Tekstas pirmąkart paskelbtas 2022 m. sausio 20 d.
Sveiki,
Sugrįžtu po kūrybinių atostogų ir iškart su naujienomis. Visų pirma asmeninės – sausio viduryje kaip CMO prisijungiau prie globalaus privatumo ir saugumo produkto „Atlas VPN“ komandos. Dirbti globaliu mastu buvo mano sena svajonė.
Na, o kadangi pasaulio užkariavimas reikalauja laiko ir pastangų, yra ir antroji naujiena. Jei pagalvojote, kad tai yra „Media X“ pabaiga, esate visu 100% neteisūs.
„Media X“ ir toliau tęsis, tik ne savaitiniame, o mėnesiniame formate, ir labiau koncentruotai. Ko gero, bus ir daugiau formato pasikeitimų, bet palaukime ir pažiūrėkime. Mano tikslas ir toliau dalintis informacija ir įžvalgomis apie skaitmeninio pasaulio tendencijas ir digital produktų rinkodaros strategijas.
Tad nuo šiol „Media X“ pasirodys kiekvieną paskutinį mėnesio ketvirtadienį. Kitą kartą pasimatysime vasario 24 d., o dabar nerkime į sausio mėn. numerį, kuris šįkart gavosi ilgas.
#1. Mylėk savo super vartotoją
Skaitmeninėse paslaugose yra kaip niekad svarbu suprasti, kas yra tavo super vartotojai, nes jie yra skaitmeninės ekonomikos variklis. „Wall Street Journal“ drauge su kompanija „Activate“ apžvelgė šių metų medijų ir technologijų tendencijas. Tyrimas platus, bet mane sudomino super vartotojai. Tyrime teigiama, kad tokių JAV yra 26%.
Superuseriai medijas vartoja net 7 val. ilgiau nei įprasti vartotojai, jie turi daugiau mokamos interneto TV prenumeratų, jie ir gerokai daugiau išleidžia internete. Tą patvirtino ir pandemijos laikotarpio e-komercijos duomenys: didelė dalis augimo perkant internete atėjo iš esamų klientų dažnesnio pirkimo.
Superuseriai linkę dažniau išbandyti naujoves, pvz. telemediciną, kripto, NFT, virtualią realybę, ir savo patirtimi dalintis su aplinkiniais. Be to, kalbant apie aktyvų gyvenimą, tokie vartotojai dažniau pripažįsta connected fitness, t.y. aktyvų gyvenimą padedant išmaniajam laikrodžiui, nei ėjimą į sporto klubą. Man pasirodė labai įdomu, kad nežiūrint savo absoliučiai skaitmeninio gyvenimo favoritizmo, superuseriai nekantriai laukia sugrįžimo į gyvus renginius. Ko gero, dėl to, kad dauguma jų yra jaunesnio amžiaus. Šis paskutinis faktas rodo, kad nors skaitmeninė dimensija tokiems vartotojams yra svarbi, tačiau noras būti skaitmeninėje erdvėje nėra absoliutus.
Be to, superuseriai yra labai reikšmingi prenumeratos versle, kur svarbiausia ilgalaikiai santykiai su vartotoju. Čia, skirtingai nei vienkartinių transakcijų versle, tau reikia surasti ne kuo daugiau žmonių bendrai, o kuo daugiau tau tinkančių vartotojų.
Tai svarbu, nes būtent prenumeratos verslas bus pagrindinis interneto paslaugų (žaidimai, video, muzikos paslaugos, aplikacijos ir pan.) augimo variklis. „Wall Street Journal“ ir „Activate“ tyrime prognozuojama, kad iki 2025 m. ši industrija išaugs 14%, iki 1,6 trln. JAV dolerių ir už tris ketvirtadalius šio augimo bus atsakingos prenumeratos.
#2. Turinio platformos – fintechų ir adtechų taikinyje
Pernai „PayPal“ svarstė pirkti „Pinterest“. Pasklidus tokioms kalboms, pirmųjų akcijos smuko žemyn. Sandoris buvo sustabdytas, tačiau nereiškia, kad jis neįvyks, arba, kad „Pinterest“ nenusipirks kokia kita kompanija.
Vis daugiau tikintis iš socialinės komercijos, kai pirkimas vyks nepaliekant socialinio tinklo, labai tikėtina, kad mokėjimų kompanijos gali norėti tapti konkretaus socialinio tinklo mokėjimų apdorojimo varikliais. „Pinterest“ akcijos dabar labai atpigusios. Tas pats įvyko ir su „Twitter“. Dar praėjusiais metais sakiau, kad „Twitter“ neriant į kūrėjų ekonomiką, būtų prasmė jų tiesioginiam apsijungimui su mokėjimų kompanija „Block“ (tada dar „Square“). Tuomet abiem kompanijoms dar vadovavo Jack Dorsey.
Toks susijungimas mokėjimų kompanijoms būtų naudingas, nes leistų be konkurencijos atsiriekti būsimos socialinės komercijos pyrago. Dabar, kai kiekviena platforma apsistato privatumo sienomis ir ne taip atvirai dalinasi duomenimis apie vartotojo kelionę, galimybė gauti turinio platformos naudotojų duomenis ir sujungti juos su pirkimų informacija yra milžiniškos vertės.
Atsiranda prognozių, kad į turinio kompanijas gali kėsintis netgi adtecho žaidėjai. Ypač tai galioja vis labiau populiarėjančioje žaidimų kategorijoje. Čia vartotojai praleidžia daug laiko ir galimybė ne tik rodyti reklamą, bet ir gauti daugiau informacijos apie vartotojų elgesį, adtecho kompanijoms gali būti labai patrauklu.
#3. Nepakankamai greitai auganti podkastų klausytojų auditorija
Nors podkastų klausomumas auga visame pasaulyje, tačiau paradoksalu, kad JAV populiariausių podkastų dešimtuke yra tie podkastai, kurie pasirodė prieš 7 ar daugiau metų. Naujų podkastų čia nėra.
Tinklalaidžių gamyba auga greičiau nei plečiasi klausytojų auditorija. Kitaip tariant, dėl sparčiau augančios konkurencijos kiekvienam geram podkastui žmonės turi vis mažiau laiko.
Pamenu, kai 2015 m. pirmąkart išgirdau podkastą „Serial“, kurį daug kas įvardina atsakingu už podkastų bumą, man tai atrodė visiškai unikali ir anksčiau niekuomet negirdėta patirtis. Ir tuo metu „Serial“ beveik neturėjo konkurentų. Dabar tikrų kriminalinių istorijų žanras drauge su naujienų ir pokalbių podkastais yra populiariausias, tačiau čia nėra tokio dydžio hitų, kaip buvo „Serial“.
Dar prieš pandemiją pagrindinė podkastų bėda buvo ta, kad sunku juos atrasti automatiškai ir dauguma žmonių remiasi savo pažįstamų rekomendacijomis. Praėjus 3 metams, problema iš principo – ta pati. Sunku scalinti, kai atradimo procesas nėra automatizuotas. Tas pats „Spotify“, kuris labai puikiai tvarkosi su muzikos rekomendacijomis, dar nenulaužė podkastų rekomendacijų sistemos.
Ir tai lemia, kad tie podkastai, kurie išpopuliarėjo tuomet, kai konkurencija buvo maža, dabar turi didžiausias auditorijas ir toliau auga. Pats podkasto žanro vartojimas yra labai on-demand, tai lemia, kad perklausų skaičius auga lėtai, bet stabiliai per ilgą laiką. Tai ir lemia, kad senesni šou turi geresnius rezultatus.
Be abejo, Lietuvoje konkurencija mažesnė ir netgi nauji lokalūs podkastai turi visas galimybes tapti hitais per trumpą laiką. Tačiau iš esmės pati logika galioja ir čia – senesni podkastai turi daugiau galimybių surinkti auditoriją, o norint prasimušti su šviežiu produktu reikia inovacijų arba daug reklamos.
Dabar pasaulyje milžiniški pinigai yra investuojami į podkastų turinio kūrimą, bet panašu, kad ateina laikas, kai dalis tų pinigų gali pradėti keliauti į podtechą ir tobulinti podkastų atradimo būdus.
#4. Mobiliosiose aplikacijose – kartų skirtumai
„App Annie“ padarė puikią 2021 m. mobiliųjų aplikacijų ekosistemos ataskaitą. Ji yra interaktyvi ir siūlau patiems panaršyti daugiau (reikės prisiregistruoti). Bet štai kas atkreipė mano dėmesį. Indikacija, kaip skiriasi mobiliųjų aplikacijų vartojimas pagal kartas:
Žiūrėdamas į populiariausius parsisiuntimus ir vartotojų išlaidavimus mobiliosiose programėlėse, manau, kad socialinės komercijos sprogimui geriausiai yra pasiruošęs „TikTok“. Aišku, kiniškos šaknys tam irgi padeda. Juk būtent Kinijoje socialinė komercija išsprogo:
#5. Kas yra televizorius?
Televizoriai nebėra tik televizoriai. Kaip kažkada išmanieji telefonai tapo daugiau nei tik telefonais. Tai išryškėjo šiemetinėje CES parodoje.
Štai į ką virsta televizoriai, kurie anksčiau buvo skirti video turinio žiūrėjimui. Viena ryškiausių naujų krypčių, televizorių virsmas žaidimų įrenginiais. „Samsung“ šiemet išleistuose televizoriuose turės specialų žaidimų centrą. Tas pats kompanija neliko abejinga ir NFT išprotėjimui, todėl planuoja pasiūlyti televizorius, kurie leis atrasti ir įsigyti vienetinius žetonus, o taip pat rodyti savo turimus NFT dideliame ekrane.
Kitas galima variantas – televizorių naudojimas video skambučiams. Tačiau, kol kas televizorių gamintojai kuklinasi instaliuoti kameras į televizorius. Tiesa, „Sony Bravia“ televizoriai greitai atkeliaus su kamera, kuri fiksuos judesius ir leis jais valdyti tam tikras televizoriaus funkcijas. LG tuo tarpu planuoja pasiūlyti edukaciją sveikatinimosi klausimais bei telemedicinos paslaugas.
Panašu, kad turinys, kuris anksčiau okupavo tik išmaniuosius telefonus, pasiruošęs kraustytis į didesnius ekranus. Teko matyti duomenis, kad JAV 40% viso suvartojamo video yra vartotojų sugeneruotas turinys. Tad nenuostabu, kad televizorių gamintojai nori tapti vartais į tokį turinį.
Televizorių transformacijos tendencija nusprendė pasinaudoti, ko gero, inovatyviausias socialinis tinklas šiuo metu – „TikTok”. Jis jau prieš kurį laiką pradėjo kurti aplikacijas išmaniesiems televizoriams, o dabar net 18 tūkstančių restoranų, barų, sporto klubų turės galimybę rodyti atrinktus „TikTok“ kanalus per televizorių.
Kompanija teigia, kad taip jie nori pristatyti savo turinį platesnei auditorijai. Turint omenyje „TikTok“ turinio trumpumą ir lengvumą, tai gali būti tikras hitas sporto klubuose, restoranuose ir kitose vietose.
Bus įdomu pamatyti, ar tai pasiteisins ir jei taip, kaip greitai šiuo kelius pasuks ir „TikTok“ kopijuojantys konkurentai.
#6. Metawashingas
Jei žiūrėjote naujametinę „Marketingas 360“ laidą, sakiau, kad viena ryškiausių tendencijų bus metawashingas. Metavisata dar ilgai bus karštas ir madingas terminas, todėl nemažai verslų jį naudos be jokio turinio vien tik siekdami trumpalaikės naudos.
Tai dažnai vyksta atsirandant naujoms perspektyvioms technologijoms arba labai ryškioms tendencijoms. Londono rizikos kapitalo fondas „MMC Ventures“ 2019 metais išanalizavo 2830 dirbtinio intelekto startuolių iš 13 Europos šalių. 40% iš tų kompanijų net nenaudojo dirbtinio intelekto.
Nereikia net technologijų. Apie tvarumą kalbama jau ilgai, o nemažai įmonių savo žalumą deklaravo tik komunikacijoje. Tai pagimdė pilnai užtarnautą terminą greenwashingas.
Dabar tai vyksta su metavisata. „Twitter“ vartotojas @nimazeighami buvo CESe ir padarė metawashingo apžvalgą.
#7. Žiniasklaida ir NFT
Praėjusių metų kovą, kai NFT dar buvo super egzotinė tema, rašiau:
Įsivaizduokite, šios ikoninės nuotraukos (nuotrauka po Kovo 11 d. akto paskelbimo iš Aukščiausiosios Tarybos – aut. past.) autorius (organizacija, kuriai priklauso teisės į foto) nusprendžia ją skaitmenizuoti ir paversti NFT. Pirkti tokią vienetinę kopiją gali būti garbės reikalas. Tam gali būti dar begalė kitų motyvų, tačiau tikėtina, kad kiekvienas nepriklausomybės jubiliejus vis labiau augintų tokio NFT vertę. Žiniasklaidos priemonės kiekvienais metais galėtų leisti savo geriausių foto NFT.
Tai štai, įžvalga buvo teisinga. Dabar „Associated Press“ paleidžia prekyvietę, kur bus galima įsigyti agentūros ikoninių nuotraukų NFT.
Trumpai
Labai daug kalbų apie Web 3.0. Čia kol kas įdomiausia nuomonė, kurią skaičiau šia tema.
„Vogue Business“ prognozuoja, kas šiemet nutiks mados industrijoje. Jei norite stebėti bandymus adaptuoti naująsias technologijas verslui, rekomenduoju stebėti, kas vyksta mados industrijoje
„Google“ kuria produktų ekosistemą, panašiai kaip „Apple“
Kaip devyniasdešimtųjų pop muzikos žvaigždė Jessica Simpson išplėtė savo vardą į verslą, kaip vos jo neprarado ir kaip jį atgavo. Geras long readas.
Žvilgsnis, kaip gali atrodyti finansai metavisatoje.
Populiariausi automobiliai video klipuose. Teslos nėra.
„Apple“ virtualios/miksuotos realybės akiniai bus skirti žaidimui, trumpam turinio vartojimui, o ne nuolatiniam buvimui metavisatoje. Bet, metavisatą užkariauti nebus paprasta: „Apple“ miksuotos realybės akiniai kaista, stringa ir jų pristatymas gali būti nukeltas į kitus metus
Kaip gali atrodyti „Google TV“
Skaičiai
1,2 trln. USD – tokia bus socialinės komercijos apyvarta 2025 m.
630 tūkst. USD ir 13.4 mln. USD – tiek 2020 m. kainavo atitinkamai Tim Cooko ir Marko Zuckerbergo kaip įmonių vadovų apsauga.
3,5 mlrd. USD – tiek pinigų iš viso yra uždirbę „Patreon“ kūrėjai. 2020 m. pabaigoje „Patreon“ skelbė, kad kūrėjai nuom 2013 m. yra uždirbę 2 mlrd. Kitaip tariant, per praėjusius metus kūrėjai platformoje uždirbo ¾ to, kas buvo uždirbta per 7 metus.
159 USD – greito pristatymo kaina. Tiek pinigų Niujorko greito pristatymo startuolis „Jokr” sudegina atlikdamas vieną greitą pristatymą.
Garso takelis
Jei jau prakalbome apie pinigų deginimą, turiu puikų garso takelį iš legendinės mano vaikystės grupės The KLF, kurios vis dar paklausau ir dabar. The KLF nariai kažkuomet sudegino 1 milijoną svarų. Nes, o kodėl ne? Iki!