Ar verta pačiam monetizuoti turinį? #5
Ar turėsime daugiau profesionalių solo žurnalistų, ultra greita mada, reklamos pinigų judėjimas ir dar daugiau
Sveiki,
Šiame numeryje daug informacijos apie turinio monetizavimą. Nebus geresnio konteksto pranešti, kad nuo šiol galite paremti šio naujienlaiškio gyvavimą man nupirkdami kavos😊 Žinoma, jei vertinate turinį, kurį gaunate kiekvieną ketvirtadienį. Tai padaryti labai paprasta, tiesiog paspauskite nuorodą arba mygtuką apačioje ir galėsite lengvai prisidėti prie šio naujienlaiškio. Tai visiškai savanoriškas indėlis, o turinys ir toliau visiems yra nemokamas.
Šiame numeryje nagrinėju ar yra galimybių, kad atsiras daugiau solinę karjerą darančių žurnalistų Lietuvoje. Taip pat pasakoju apie ultra greitos mados tendencijas, reklamos pinigų judėjimą iš tradicinės medijos į socialines platformas, Netflix sprendimą mažinti reklamos išlaidas ir tai, kad gyvas bendravimas su skaitytoju padidina konversijas.
Viena didelė tema, 5 apžvelgiamos išsamiau, 6 naujienos trumpai ir tradiciškai pabaigai – muzika (ne, tai nebus The Weeknd Super Bowl pasirodymas😊). 1852 žodžiai arba 9 minutės įdomaus laiko.
Didžioji tema
Ar turėsime daugiau profesionalių solo žurnalistų?
Prieš porą savaičių buvęs 15min vyr. redaktorius Raimundas Celencevičius pasuko ne į tradicinę žiniasklaidą, o prisijungė prie Skirmanto Malinausko kuriamo video blogo išlaikomo žiūrovų. Dar anksčiau buvę 15min tyrimų skyriaus žurnalistai Dovydas Pancerovas ir Birutė Davidonytė taip pat išėjo į naująją žiniasklaidą – Laisvės TV. Jų buvęs kolega Šarūnas Černiauskas turi savo nepriklausomą tiriamosios žurnalistikos portalą Siena.
Lietuvoje pradeda atsikartoti pasaulyje pastaruoju metu pastebima tendencija, kad žinomi žurnalistai išeina iš redakcijų ir eina į naująją žiniasklaidą ar kuria savo mokamus podkastus ar naujienlaiškius.
Pažiūrėjus į lietuviškų Patreon kūrėjų, kurie sulaukia daugiausiai rėmėjų, sąrašus, pirmąsias tris vietas užima taip pat buvę žurnalistai: Skirmantas Malinauskas (virš 6800 remėjų), Andriaus Tapino įkurta Laisvės TV (6100), A. Bačiulis su A. Ramanausku (4300).
Dabar Patreon kūrimas išvis yra mada, tad pažiūrėkime ar galime tikėtis dar daugiau judėjimo link asmeninės žurnalistikos. Juolab, kad matosi, jog žurnalistai turi įgūdžių sudominti auditoriją taip, kad ši mokėtų.
Kodėl dabar žurnalistai gali kurti nepriklausomai?
Anksčiau žiniasklaida buvo pagrindinis žurnalistų kuriamo turinio distribucijos variklis. Nebuvo jokių galimybių savo turinį pasiūlyti skaitytojui/klausytojui/žiūrovui tiesiogiai. Internetas palengvino žmonėms prieigą prie turinio, o kūrėjai atrado galimybę siūlyti turinį tiesiogiai, o ne per tarpininkus.
Pastaruoju metu atsirado labai daug galimybių patogiai susirinkti skaitytojų pinigus. Patreon įsibėgėti prireikė laiko, taip pat atsirado tokios naujienlaiškių monetizavimo platformos kaip Substack ar Revue, kiti sprendimai. Kitaip tariant, dabar labai lengva pradėti nepriklausomą karjerą net neturint techninių įgūdžių. Taip pat prisideda ir tai, kad žmonės ieško unikalesnio, nišinio ir specializuoto turinio ir pasiryžę už jį mokėti.
Kodėl nekalbu apie tai, kad kūrėjai jau kurį laiką gali pragyventi iš reklamos? Solidesnes temas nagrinėjantys žurnalistai niekuomet nepajėgs surinkti tiek peržiūrų, kad užsidirbtų pragyvenimui. Štai 15min rašė apie tai kiek Youtube uždirba Lietuvos pramoginio turinio kūrėjai. Viena žvaigždžių Whydotas:
Jeigu video trukmė - apie 10 minučių, skaičiuokime apie milijoną peržiūrų, uždirbame apie 800 EUR
Kokių sąlygų reikia?
Mano manymu, gali būti dvi pagrindinės priežastys žurnalistui sąmoningai pasirinkti nepriklausomo kūrėjo kelią. Pirmoji, asmeninė vizija ir noras kurti turinį pagal save. Kitas dalykas – finansinė motyvacija. Apsistokime ties ja.
Peržiūrėjau didžiausių Lietuvos interneto naujienų portalų vidutinius užmokesčius ir medianas. Yra įvairių svyravimų, kai kur algos sumažėjo prasidėjus pandemijai, bet bendrai galima tarti, kad patyręs žurnalistas uždirba apie 1600 EUR į rankas. Dar gali prisidėti atlygis už autorinius darbus. Paprastumo dėlei tarkime, kad 2500 EUR/mėn. į rankas savo viziją puoselėjančiam žurnalistui, gali būti pakankama motyvacija galvoti apie nepriklausomą karjerą. Su mokesčiais pilna suma siektų apie 3200 EUR. Tiek pajamų reiktų susirinkti tiesiogiai iš rėmėjų.
Tarkime bus pasirinkta Patreon platforma ir 5 EUR + PVM mėnesinis mokestis. Atmetus visus Patreon ir transakcijų mokesčius, norint kas mėnesį gauti 3200 EUR pajamas, reikia turėti apie 800 nuolatinių rėmėjų. Norint susimažinti šią kartelę, galima rasti ne tokių populiarių platformų su mažesniais mokesčiais.
Viena indikacijų, kokius prenumeratorių skaičius galima surinkti, gali būti sekėjų socialinėse platformose skaičius. Pažiūrėkite į lietuviškus Patreon lyderius arba į užsieniečius. Jau prieš pradėdami imti pinigus už turinį, jie patys buvo tarsi naujienų platformos.
Man patinka 10% taisyklė. Tiek tavo fanų gali užsimanyti paremti tavo nuotykius pinigais. Bet kai pradedi dirbti sau, visuomet sveika turėti konservatyvesnius vertinimus. Sakykime, 5% visų sekėjų galėtų būti konvertuoti į mokančius. Tuomet tam reikia turėti apie 15000 sekėjų socialinėse platformose. Žinoma, priklausomai nuo artimo santykio su savo fanais, galima turėti ir gerokai geresnius konversijos skaičius. Štai Skirmantas Malinauskas Facebooke turi kiek daugiau nei 30000 sekėjų. Tad jo mokančių rėmėjų ir sekėjų santykis yra apie 23%.
Žinoma, yra dar turinio sukūrimo kaštai. Pavyzdžiui, jei tau reikia nuolat keliauti, gali būti, kad veiklos organizavimo kaštai gali kainuoti papildomai, juos taip pat reikia įsivertinti. Redakcijos tokius kaštus padengia. Be to, žinomas žiniasklaidos prekės ženklas ir auditorija atveria ne vienas duris.
Sėkmingai nepriklausomai žurnalistinei karjerai gali ryžtis verslus žmogus, kuris yra ir toliau nori būti platforma. Jis ar ji turi ne tik pats kurti turinį, bet ir aktyviai jį skleisti.
Prognozės
Nemanau, kad yra didelė tikimybė, kad artimiausiu metu atsiras savanoriškų solo žurnalistų. Tačiau atsiranda labai daug prielaidų formuotis mažoms nepriklausomoms redakcijoms, savotiškiems kooperatyvams. Jei reiktų galvoti, kas galėtų ryžtis pradėti savo nepriklausomą žurnalistinę karjerą tokiu formatu, sakyčiau, kad realiausi kandidatai būtų internetinių portalų sporto žurnalistai. Už sporto informaciją žmonės moka labiau noriai, o sporto fanų bendruomenė yra labai įsitraukusi. Štai ketvirtas populiariausias kanalas lietviškame Patreone yra Basketnews.lt su 2200 fanų ir 5500 Eur mėn. pajamomis.
Kitos temos
Ultra greita mada valgo pasaulį
The Atlantic pateikė nuostabų straipsnį apie ultra greitos mados tendencijas. Jis ilgas, bet labai rekomenduoju jį perskaityti, nes čia praktiškai verslo atvejo studija. Trumpai apie esmę: socialiniai tinklai ir internetas visiškai pakeitė mūsų santykį su drabužiais. Greita mada jau nebe madoje, dabar – ultra greita mada valdo. Amerikiečiai naują drabužį perka kas 5 dienas, o 3 iš 5 nusipirktų drabužių išmetami dar tais pačiais metais. ASOS per savaitę pasiūlo 7000 naujų įvaizdžių.
Foto: Boohoo titulinis puslapis
Dar vienas pavyzdys, kaip socialiniai tinklai padeda scalinti idėją. Protingas mikrotargetinimas užsuko madą nekartoti #outfitoftheday. Ultra greitos mados prekės ženklai puikiai išnaudoja socialines platformas reklamuodamos naujus įvaizdžius, o mados blogerių ir vlogerių skaičius auga nuolat. Jiems aišku būtinai reikia parodyti kažką naujo kuo dažniau.
Visą tai įgalino ne tik socialiniai tinklai, bet ir naujos drabužių gaminimo technologijos, labai atpiginusios procesą. Jei tradicinė mados industrija vis dar pristato vasaros ir žiemos kolekcijas, tai ultra greita mada kolekciją pristato kas dvi savaites ar greičiau.
Man dar labai įdomus kitas aspektas. Mados industrija atsakinga už 4% viso pasaulio anglies dvideginio išmetimą. Tai dvigubai daugiau nei už tą patį linčiuojama aviacija. Jaunoji karta aktyviai pasisakanti už planetos išsaugojimą, anglies dvideginio mažinimą, negali atsisakyti greitos mados. Klasikinė verslo pamoka: vartotojas dažnai vieną sako, kitą daro. Tvarumo rinkodaroje yra labai daug iliuzijos ir šita situacija yra liūdnas pavyzdys, kad nereikia būti tvariu, užtenka apsimesti. Vartotojui taip pat.
Reklamos išlaidos rodo kuo tiki prekės ženklai
Ilgai smilkusi tendencija, kad reklamos pinigai juda iš tradicinės žiniasklaidos į socialinius tinklus ir interneto platformas, per pandemiją oficialiai įteisinta. Facebook, Google, Amazon pristatydami finansinius rezultatus paskelbė apie labai išaugusias pajamas iš reklamos. Net mažesni socialiniai tinklai kaip Twitter, Snapchat, Pinterest parodė kosminį reklamos pajamų augimą.
Metinius rezultatus ką tik paskelbė ir tradicinės žiniasklaidos priemonės NBC Universal, Warner Media, New York Times, News Corp., Fox. Jų visų pajamos iš reklamos paskutinį ketvirtį mažėjo arba liko panašiame lygyje kaip prieš metus.
Dažnai būdavo, kad TV reklama dar sugebėdavo demonstruoti atsparumą pokyčiams, tačiau panašu, kad didysis lūžis įvyko. Net, kai žmonės turėjo labai daug laiko ir turinio vartojo daug, tradicinė medija nebesugebėjo įtikinti reklamos užsakovų, kad būtent ji pritraukia žiūrovų dėmesį.
Yra dar ir kita priežastis. Nemaža dalis tradicinės žiniasklaidos priemonių pradeda judėti prie mokamo turinio ir savo reklamos pozicijų nebegina taip aršiai. Jei tai tiesa, tuomet mes pamatysime, kad reklamos pinigai iš tradicinės žiniasklaidos dar sparčiau keliaus į socialines platformas.
Kai tavo produktui nebereikia reklamos
Atrodo, kad Netflix tapo streamingo sinonimu ir pirmojo būtinumo preke, kurios paklausa nekinta net drąstiškai sumažinus reklamos išlaidas. Ką tik Netflix investuotojams parodė, kad praėjusiais metais jie sumažino savo reklamos išlaidas 30% iki 1,45 mlrd. USD.
JAV rinkoje reklamos išlaidos sumažėjo 45% per 9 mėn., nors jų prenumeratorių skaičius čia per 2020 m. išaugo 9%. Lentelėje matote didžiųjų platformų išlaidų skaitmeninei reklamai JAV palyginimą.
Foto: theinformation.com
Nuoseklus Netflix prekės ženklo kūrimas pagaliau duoda gerai prinokusius vaisius. Be to, jų turinys irgi atlieka reklamos funkciją. Konkurentams norint sumažinti atotrūkį nuo Netflix dabar teks kaip reikiant paišlaidauti. Be abejo, esant tokiai didelei konkurencijai Netflix negalės visai gyventi be reklamos, bet dabar turės daugiau erdvės savo pajėgumus permesti į tas rinkas, kur labiausiai reikia pastiprinimo.
Kuo daugiau gyvo bendravimo, tuo daugiau konversijų
Žiniasklaidos kompanijos pastebėjo, kad senas geras gyvas bloginimas portale yra labai gerai konversijoms. Pats formatas gyvuoja dešimtmetį, bet vėl pradėjo išgyventi savo aukso amžių prasidėjus pandemijai, kai žiniasklaidos priemonės paleido gyvus atnaujinimus apie koronaviruso situaciją. Philadelphia Inquer vadovas sako, kad live bloginimas konvertuoja dvigubai geriau nei įprasti straipsniai.
Šiame kontekste atrodo labai įdomi dar viena Šiaurės Amerikoje veikianti paslauga - Subtext. Tai yra galimybė bendrauti su skaitytojais tiesiogiai SMSais. Toks formatas yra gerokai asmeniškesnis ir žinutės labiau matomos nei naujienlaiškis ar socialinės medijos įrašas. Ši paslauga vartotojams gali būti mokama, pvz. Dallas Morning News už 3.99 USD/mėn. suteikia galimybę susirašinėti su žurnalistais, kurie rašo apie gimtojo miesto Dallas Cowboys komandą.
Kaip Google galėtų atsilyginti žiniasklaidai
Delfi M360 redaktorė Jūratė Žuolytė mane pakalbino straipsniui apie Google ir Facebook santykius su žiniasklaida. Labai rekomenduoju perskaityti visą tekstą, kuriame taip pat yra ir Liutauro Ulevičiaus bei UNESCO patarėjo komunikacijos ir informacijos sektoriui Mariaus Lukošiūno komentarai. Čia ištrauka iš mano pasisakymo, kodėl Google ir Facebook pradėjo susitarimus su žiniasklaida dėl mokėjimo:
Trumpai apibendrinant šią komplikuotą schemą, galima sakyti, kad „Google“ jausdamas vis didėjantį spaudimą iš įvairių pasaulio vyriausybių dėl mokėjimo už žiniasklaidos turinį, taip pat augant reguliacijos grėsmei, susitaikė, kad mokėti vis tiek teks. Tačiau tai nori daryti sau tinkančiomis sąlygomis, o ne pagal skirtingų vyriausybių reguliavimus. Būtent todėl „Google“ ir pasileido savo produktą „Google News Showcase“, kuris ir taptų bendra platforma komerciniams santykiams su žiniasklaida. Kitaip tariant, „Google“ bando susireguliuoti pats, kol to nepadarė įvairių šalių vyriausybės
Net neabejoju, kad taip buvo sukurtas precedentas ir tik laiko klausimas, kada „Google“ ir netgi „Facebook“ pradės mokėti žiniasklaidai už turinį. „Facebook“ patys susitarė su britų žiniasklaida dėl šios dalyvavimo naujame produkte „Facebook News“. Iš esmės tai labai panašu į susitarimą tarp „Google“ ir prancūzų žiniasklaidos.Abiem technologijų gigantams gimtosiose JAV gresia išskaidymas, o ES gerokai didesnė reguliacija. Tiek „Google“, tiek „Facebook“ tokie pačių inicijuoti susitarimai su žiniasklaida yra bandymas parodyti, kaip jie gali užsiimti savireguliacija. Tad tikėtina, kad abi kompanijos sieks proaktyviai įtraukti kuo daugiau žiniasklaidos priemonių, ypač iš tų šalių, kuriose gresia didesnė reguliacijos galimybė. Visgi, vertinant įsibėgėjusius procesus ir visuomenės bei įstatymų leidėjų nuotaikas, gali būti, kad paprastai labai greiti ir inovatyvūs technologijų milžinai, šįkart sureagavo gerokai per vėlai.
Trumpai
Ar Facebook teiginiai apie Apple privatumo politikos įtaką smulkiam vidutiniam verslui tiesa?
Solidus argumentas už Apple reguliavimą ir gera trumpa įžvalga:
Twitter testuoja mokamus produktus
Kaip aplikacijos gali padėti susekti žmogų: JAV Kapitolijaus šturmo atvejis
Kol visi žavisi Clubhouse, yra ir skeptikų, bet yra ir pozityvo:
Verslo žinios rašo apie prekybos paltformų verslo modelius
Muzika
Kol Elonas Muskas verčia Teslą ne elektromobilių kompanija, o rizikos kapitalo fondu, siūlau susipažinti su nuostabia istorija apie tai, kaip norvegų grupė A-HA yra atsakinga už tai, kad Norvegija yra laikoma pasaulio elektromobilių sostine. Aukščiausia rinkodaros klasė ir visiškas rokenrolas. Ta proga palieku jus su A-HA didžiausiu hitu. Iki!