Turinys vasarai #25
NFT, kas yra šiuolaikinė media kompanija ir kaip sukonstruoti apokalipsę
Sveiki,
aš atostogauju, valau galvą ir neanalizuoju jokių media ir technologijų aktualijų. Šis numeris su įdomiu turiniu ir rekomendacijomis - paruoštas iš anksto.
Šiandien vienas populiariausių Media X straipsnių apie NFT - nekeičiamuosius žetonus, vieno įtakingiausių media analitiko svarstymai apie šiuolaikines media kompanijas ir beveik siaubo podkastas, kaip galima sukurti apokalipsę su sparčiai augančiomis technologijomis. Na ir pabaigoje - garso takelis šiam numeriui:)
Po atostogų grįžtu rugpjūčio 19 d. Dėkui visiems remiantiems Media X. Jei ir jums mano kuriamas turinys atrodo vertingas, galite palaikyti Media X. Tai labai paprasta: tiesiog paspauskite mygtuką apačioje ir galėsite pasirinkti sumą, kuria norite prisidėti.
1. Naujas pamišimas: nekeičiamieji žetonai arba non-fungible tokens (NFT)
Tekstas pirmąkart skelbtas - Media X #9 kovo 10 d.
Kūrėjų ekonomika įgauna milžinišką pagreitį. Atsiranda vis daugiau būdų kūrėjams tiesiogiai monetizuoti savo fanų meilę ir lojalumą. Šiame naujienlaiškyje dar nei karto nepavartojau žodžio blockchainas. Bet palūžta net atkakliausieji, ypač, kai technologija drebina ir kūrėjų ekonomiką.
Pamenate CryptoKitties, kur galėdavai nusipirkti ir perparduoti skaitmeninį katinuką už tikrus pinigus? Brangiausias toks murklys kainavo 600 ETH (ETH (Etherium) - kriptovaliuta kaip bitkoinas). Tuomet 600 ETH vertė buvo 143 000 EUR. Dabar, pakilus kriptovaliutos kainai, 600 ETH verti 867 000 EUR. Už. Skaitmeninį. Katiną. Tai buvo NFT (non-fungible tokens, lietuviškai - nekeičiamieji žetonai) pradžia. Tuomet visi pakraipė galvas ir išprotėjimas dėl skaitmeninių kūrinių nurimo. Dabar viskas grįžta nauja jėga.
Foto: Susidomėjimas NFT Google paieškoje per paskutines 90 dienų
Twitter CEO Jack Dorsey šiuo metu pardavinėja savo pirmojo tweeto autorizuotą skaitmeninę kopiją (NFT). Dabar aukščiausia pasiūlyta kaina jau yra 2,5 mln. USD. Atlikėja Grimes išleido skaitmeninę kolekciją, kurią sudaro 10 kūrinių. Kolekcijos NFT pardavė už 6 mln. USD. Kings of Leon naujausias albumas bus ne tik Spotify, bet ir turės savo NFT. NBA parduoda įspūdingiausių metimų vaizdo įrašų NFT ir iš to jau sugebėjo uždirbti virš 200 mln. JAV dolerių. Kelių sekundžių pasikartojančio video NFT parduotas už 26 000 USD.
Foto: Brangiausias pasaulio katinas.
Kas per velnias yra NFT?
Iš esmės NFT yra įrašas, kuris parodo, kad tam tikras skaitmeninis kūrinys/daiktas yra autentiškas. Kūriniui suteikiamas unikalus numeris, amžiams įrašomas kūrinio autorius, pavadinimas ir kita svarbi informacija. Viso to neįmanoma pakeisti dėl blockchaino technologijos. Tai tarsi nesuklastojamas autoriaus parašas po skaitmeniniu kūriniu.
Tačiau tai nėra pats kūrinys, tai tėra jo skaitmeninis avataras. Tarkime, esate muzikantas ir sukuriate dainą. Įkeliate ją į visas muzikines platformas. Išleidžiate vinilą.
Tuomet nusprendžiate, kad reikia pasigaminti savo dainos NFT – avatarą su jūsų autorystę ir kūrinio autentiškumą patvirtinančiu skaitmeniniu parašu. Tam reikia išsirinkti NFT platformą. Čia įkeliate foto, audio ar vaizdo failą. Jis blockchaino pagalba yra pasirašomas ir tampa NFT.
Už tai jūs turite susimokėti kriptovaliuta Etherium. Tam reikės atsidaryti kriptovaliutų piniginę ir už tikrus pinigus įsigyti ETH. Šiuo metu normaliais žmonių pinigais sugeneruoti vieną NFT kainuoja 60 - 85 EUR.
Tai, kad NFT nėra pats kūrinys, o tiesiog jo atspindys skaitmeninėje erdvėje, suteikia papildomų galimybių kūrėjui. Originalus kūrinys toliau gyvena savo “tikrą” gyvenimą, o kūrinio NFT gali gyventi specialioje galerijoje, netgi suteikti įvairių privalumų.
Ir kokia viso to prasmė?
Tai - kelių žmonių, su kuriais kalbėjau apie NFT, identiška reakcija. Ką tu perki, jei tau nepriklauso nei turtinės, nei neturtinės teisės, o tą kūrinį gali matyti/klausyti visi kas tik nori, juo galima dalintis ir t.t.?
Pas mane namie kabo originali gatvės menininko Dan Kitchener reprodukcija, kurios numeris - 2/50. Jau jaučiu pakylančius kelis antakius skaitant „originali reprodukcija“. Bet būtent taip ir yra. Tai nėra originalas. Tai yra kopija, kurią padarė menininkas. Jis viešai skelbia, kad tokių kopijų yra 50 ir tą autentiškumą bei baigtinį skaičių užtvirtina savo parašu. Aš jį vertinu, pasitikiu jo reputacija ir žodžiu, kad tų originalių reprodukcijų tiek ir yra. Aš puikiai žinau, kad tai nėra originalas, aš netgi žinau, kad tai nėra vienetinė kopija. Tačiau kaskart žiūrėdamas į tą „originalią reprodukciją“ kabančią ant sienos, aš jaučiu estetinį pasitenkinimą ir artimesnį ryšį su pačiu menininku.
NFT leidžia tą patį daryti skaitmeninėje erdvėje. Originali daina, fotografija, paveikslas, tekstas ar bet kokia kita kūrinio forma gali turėti ir savo NFT. Iš principo tu perki gyrimosi teisę ir skaitmeninį kūrinio avatarą. Originalus kūrinys gali gyventi savo gyvenimą, o avataras gyvens atskirai. Gali būti, kad NFT bus vertingas žmogui dėl emocinių priežasčių. Bet gali nutikti ir taip, kad NFT finansinė vertė išaugs. Tai gali nutikti dėl įvairių priežasčių: išgarsės pats kūrinys, gali išgarsėti jo autorius ar nutikti dar kas nors, kas neprognozuojamai išaugins vertę.
Mes labai vertiname savo mylimus kūrėjus, juos sekame, remiame Patreone, o NFT yra dar vienas būdas prisidėti ir šalia to pasijausti gerokai ypatingesniam. Rėmėjų gali būti labai daug, o NFT tikrai bus mažiau. Įsigydami NFT žmonės gali norėti jaustis arčiau kūrėjo, išsiskirti iš kitų fanų minios. Galų gale, tai yra statymas ant savo kūrėjo, kad ateityje jis bus dar labiau vertinamas ir gal tu iš to taip pat uždirbsi.
Įdomi šito reikalo dalis yra ekonomika. Kai jūs nusiperkate kūrinį iš kūrėjo, birža pasiima iki 15% komisinį, o likusi dalis keliauja kūrėjui. Tada, kai jūs nuspręsite parduoti kūrinį, viskas kartojasi, tik originalus kūrėjas irgi gauna komisinį iki 15%. Tad čia pinigus visuomet gauna ne tik paskutinis pardavėjas, bet ir originalus kūrėjas.
Gali pasinaudoti ir žiniasklaida, ir profesionalai
Foto: Seimo archyvo nuotrauka
Įsivaizduokite, šios ikoninės nuotraukos autorius (organizacija, kuriai priklauso teisės į foto) nusprendžia ją skaitmenizuoti ir paversti NFT. Pirkti tokią vienetinę kopiją gali būti garbės reikalas. Tam gali būti dar begalė kitų motyvų, tačiau tikėtina, kad kiekvienas nepriklausomybės jubiliejus vis labiau augintų tokio NFT vertę. Žiniasklaidos priemonės kiekvienais metais galėtų leisti savo geriausių foto NFT.
Kitas variantas. Parašote straipsnį, kuriame prognozuojate, kad po 10 metų kils globali ekonominė krizė. Sugeneruojate jo NFT. Po 10 metų taip ir nutinka, kaip rašėte. Straipsnis nuolat cituojamas, jus visi pripažįsta Vanga, o straipsnio NFT valdantis asmuo staiga mato, kad kažkas nori perpirkti jo gyrimosi teisę už 193 kartus didesnę sumą.
NFT - platesnės kūrėjų ekonomikos tendencijų atspindys
Kodėl NFT išpopuliarėjo dabar? Visų pirma blockchain technologija tapo gerokai draugiškesnė. Kitas dalykas - kūrėjų kultas ir mūsų įprotis remti juos per įvairias platformas. Pagaliau turiu galimybę organiškai priminti, kad jei Media X turinys jums atrodo įdomus ir vertingas, jūs galite pavaišinti mane kava:)
Anksčiau dominuojantis būdas kūrėjams monetizuoti savo darbą buvo pajamos iš reklamos. Jos pardavimo nauda priklausė tarpininkui – platformai. Platforma pritraukdavo vartotojus, daugiau vartotojų pritraukdavo turinio kūrėjus. Šie savo ruožtu pritraukdavo naujų vartotojų ir t.t. Tipinis tinklo (network) efektas.
Taip augdami tinklai padėjo didinti įtaką ir kūrėjams, bet tai dažniausiai pririšdavo juos prie vienos platformos. Joms priklauso ir komercinė galia, jos sprendžia kam ir kokiomis sąlygomis mokėti pinigus. Norėdamas uždirbti Youtube turi turėti ne mažiau 1000 sėkėjų ir 4000 val. peržiūrų. Tuomet Youtube nuo visų pinigų, uždirbtų rodant reklamą kūrėjo vaizdo klipuose, pasiima 45%. Platforma bet kada gali pakeisti šias sąlygas.
Kūrėjų ekonomikos modelis siekia eliminuoti darbo monetizavimo tarpininką ir išlaisvina kūrėją. Tu nebesi pririštas prie vienos platformos, turinį gali monetizuoti įvairiai. Monetizavimo įrankiai pasiima savo komisinį mokestį, tačiau kūrėjas gali uždirbti pinigus netgi su labai maža fanų baze, jis pats sprendžia kainodarą, turinį, formatą ir t.t.
Foto: Nauja sistema keičia kūrėjų ir fanų santykį
Visgi, gryna kūrėjų ekonomika yra sunkiai įsivaizduojama. Vartotojo kaštai šioje ekonomikoje išauga ženkliai. Jei mes sakome, kad žmonės paprastai moka tik už 1-2 filmų platformas, naujienų portalus ir t.t., sunku tikėtis, kad mes nuolat remsime daug atskirų kūrėjų. Nors monetizavimo galimybės ir milžiniškos, bet kūrėjų konkurencija irgi didesnė nei bet kada anksčiau. Kaip sako mano vertinamas Scott Galloway, dabar yra ypač lengva tapti milijardieriumi ir labai sunku tapti milijonieriumi. Taip yra todėl, kad jei esi išskirtinis, internetas tau suteikia neribotas galimybes. Tačiau, jei esi tiesiog geras, internetas tau padovanoja konkurenciją su gerais iš visų pasaulio kampelių.
Pagal paprastus rinkodaros dėsnius ir kūrėjų ekonomikoje labiausiai laimės tie, kurie turi didžiausias fanų bazes. Tikėtina, kad geriausias būdas, kaip visuomet, bus hibridinis. Štai Spotify jau kuris laikas leidžia fanams tiesiogiai remti mėgstamas grupes ir atlikėjus.
Bet štai čia NFT gali padovanoti galimybę ne tik didiesiems, bet ir mažiukams. Gali užtekti nedidelės fanų bazės, kurioje yra super gerbėjai. Jie NFT gali nusipirkti kaip vienkartinę paramą, kuri, labai pasisekus, gali virsti ir vertybe ateityje.
Valuables platforma, kur J. Dorsey ir parduoda savo pirmąjį tweetą, siūlo tokį variantą. Kūrėjai galės savo darbus skelbti skaitmeninėse galerijose, į kurias žmonės pateks nusipirkę bilietą arba prenumeratą NFT pavidalu. Be to, fanų bendruomenė yra suinteresuota, kad augtų jų investicijos/bendruomenės vertė, todėl jie dalyvauja informacinėje sklaidoje (blockchainas irgi gali leisti sekti fano aktyvumą), taip tampa sėkmės bendraautoriais bei augina savo investiciją. Pati idėja, kad kūrėjams reikia kurti bendruomenę ir ją padaryti tiesiogiai suinteresuota savo sėkme, yra labai įdomi ir verta plėtojimo.
Spėjimas: Twitter – didžioji kūrėjų ekonomikos platforma
Jau praėjusią savaitę rašiau, kad Twitter žengia į kūrėjų ekonomiką ir gali tapti pagrindine kūrėjų platforma ateityje. Dabar tikiu, kad būtent tai jie ir bando pasiekti.
Jack Dorsey yra ne tik Twitter, bet ir mokėjimų platformos Square vadovas. Square garsūs ir tuo, kad investuoja ir į Bitcoin. Kitaip tariant, J. Dorsey tiki kriptovaliutomis. Praėjusią savaitę jis ne tik pradėjo pardavinėti savo tweetą, bet ir jo vadovaujama Square tapo Jay Z įkurtos muzikos platformos Tidal pagrindine akcininke. J. Dorsey citata:
It comes down to one simple idea: finding new ways for artists to support their work. New ideas are found at intersections, and we believe there’s a compelling one between music and the economy.
Žvelgiant į šį pareiškimą, naują Twitter kryptį, J. Dorsey aktyvų dalinimąsi naujienomis apie NFT, man susidėliojo toks scenarijus. Muzikos kūrėjai per Tidal gaus daugiau galimybių monetizuoti savo darbą ir fanų bazę. Tą patį galės padaryti ir Twitter kūrėjai. Square tuoj pasiūlys ne tik tradicines monetizavimo galimybes, bet ir galimybę tiesiogiai prekiauti NFT per Tidal ir Twitter. Square nuo visų mokėjimų tikrais pinigais ir kriptovaliuta ims komisinius. Bum!
Foto: Taip gali atrodyti Jack Dorsey imperija (reikėjo daryti NFT?)
Didesnė Tidal ir Twitter integracija taip pat atrodo prasminga, tad truputį keista, kodėl muzikos platformą įsigijo Square, o ne socialinis tinklas. Bet kišenė vis tiek ta pati.
Taip pat manau, kad Lietuvoje jau šiemet atsiras įdomesnių NFT atvejų. Tikite NFT ar ne, bet tai yra karšta tendencija. Be to, tai yra geras marketingo ir komunikacijos žingsnis, kuris kainuoja tik apie 85 EUR, o grąžos lubos sėkmės atveju gali būti kosmose.
Jei norite ne tokio optimistinio žvilgsnio į NFT, paskaitykite ką apie tai mano Seth Godin.
2. Rekomenduojamas skaitinys
Vienas įtakingiausių media analitikų pasaulyje Matthew Ball svarsto, kas yra media ir pramogų kompanija XXI amžiuje.
3. Kuriant apokalipsę
Kol kas galime lengviau atsikvėpti slūgstant COVID-19 pandemijai, tačiau vystantis technologijoms sukurti virusą tamps vis paprasčiau. Šiame beveik 4 val. epizode nagrinėjama, kas gali nutikti, jei nekontroliuosime sintetinės biologijos vystymosi ir kaip galime tinkamai pasiruošti būsimoms grėsmėms.
Nežiūrint to, kad tema yra apie biotechnologijas, media ir technologijų žmonėms tai aktualu, nes daug kalbama apie eksponentinį technologijų augimą. Žmonės nėra pajėgūs suprasti, kokią įtaką gali padaryti eksponentiškai augančios technologijos. Tai galioja ir socialinei medijai, ir kitoms technologinėms inovacijoms.
4. Garso takelis
Klausykite skaitydami:) Iki!