Sveiki,
Šiame numeryje kalbu apie iššūkius žiniasklaidai, Facebook norą varžytis su Apple įrenginių srityje bei televizijos migraciją į internetą. 4 platesnės naujienos, 8 - trumpai ir aišku pabaigoje muzika. Viso 1672 žodžiai arba 8 įdomios minutės jūsų savaitėje.
Beje, Clubhouse keliamos bangos kyla ir toliau, o apie šią aplikaciją mane pakalbino LRT Ryto garsai (nuo 01:21:37). Taip pat vakar išbandžiau Clubhouse konkurentą Twitter Spaces ir turiu pasakyti, kad man ši patirtis atrodė gerokai natūralesnė nei su žymiausia pasaulio aplikacija. Apie tai kitąkart.
Foto: Twitter Spaces. Beveik Clubhouse klonas
Taip pat didelis ačiū visiems mane parėmusiems ir šviežiausiai prisidėjusiam Pauliui. Gera žinoti, kad kuriamas turinys yra vertinamas. Tai įkvepia.
Jei ir jums mano kuriamas turinys yra naudingas ir jį vertinate, galite pavaišinti mane kava:) Tai labai paprasta: tiesiog paspauskite mygtuką viršuje ir galėsite pasirinkti sumą, kuria norite prisidėti. Tai visiškai savanoriška, o Media X turinys yra nemokamas.
Išsamiau
Kur žiniasklaidai rasti resursų augti
Ekspress Grupp, valdanti Delfi.lt, praėjusią savaitę paskelbė 2020 m. rezultatus. Visuomet jų labai laukiu, nes Baltijos šalyse biržoje kotiruojamų ir viešai skelbiančių rezultatus media bendrovių daugiau nėra. Ekspress Grupp yra viena didžiausių Baltijos šalyse bendrai, tad gilesnis žvilgsnis į jų rezultatus yra neblogas sektoriaus tendencijų indikatorius.
Ekspress Grupp skelbia konsoliduotus rezultatus ir nėra galimybės pamatyti atskirų šalių pasirodymo. Nepaisant pandemijos grupės rezultatai buvo teigiami. Nors pajamos mažėjo 6%, pelningumas augo net 80%.
Mano dėmesį atkreipusi eilutė buvo pajamos iš grupės žiniasklaidos verslo skaitmeninės dalies. Metinės pajamos čia išaugo 1%, o paskutiniame ketvirtyje sumažėjo 2%, lyginant su 2019 Q4. Tai reiktų vertinti platesnėje perspektyvoje.
Socialiniai tinklai Facebook, Google, Snapchat, Pinterest, Twitter ir kiti pademonstravo tiesiog kosminį reklamos pajamų augimą paskutinį 2020 m. ketvirtį. Tradicinės žiniasklaidos, pvz. New York Times ar News Corp. pajamos iš reklamos irgi atkartojo Delfi šeimininkų pasirodymą - reklamos pajamos mažėja arba neauga.
Be abejo, čia nesimato nei kiek Delfi konkrečiai pajamų uždirbo Lietuvoje, nei kokios buvo išlaidos skaitmeniniams tinklams mūsų šalyje, bet akivaizdu, kad tendencija išlieka – pinigai keliauja į interneto platformas, o žiniasklaidai auga spaudimas rasti skaitmeninių šaltinių, kurie padės augti ateityje.
Ne kartą esu rašęs apie mokamas naujienas, o šiandien noriu trumpai paliesti kitą produktą. New York Times dabar turi dvigubai daugiau žmonių prenumeruojančių jų internetinius receptus ir kryžiažodžius nei spausdintinę laikraščio versiją. Peržiūrėjus NY Times rezultatus galima spėti, kad artimiausiu metu šios pajamos pralenks pajamas iš reklamos. NY Times reklamos pajamos per metus sumažėjo 26%, tuo tarpu pajamos iš prenumeratorių augo 10%. Receptų ar kryžiažodžių prenumerata yra mažesnis prenumeratos pajamų segmentas, tačiau jis auga sparčiau nei mokamos naujienos.
Tai gali būti kelrodė žvaigždė ir mūsų žiniasklaidai. O gal ir yra. Prieš porą savaičių Delfi pasiūlė Delfi Plius prenumeratoriams kryžiažodžių konkursą, organizuotą kartu su žinomiausiu srities prekės ženklu Oho. Neabejoju, kad tai buvo ir testas pažiūrėti ar skaitmeniniai kryžiažodžiai pritraukia naujų mokančių prenumeratorių.
Tokie produktai kaip kryžiažodžiai turi lojalią fanų auditoriją. Taip pat tai mažai investicijų reikalaujantis produktas. Delfi pritraukdamas daugiausiai lankytojų Lietuvoje ir jiems siūlydamas tokią paprastą ir populiarią pramogą, gali dalį lankytojų konvertuoti į mokančius su nebloga pelno marža.
Ekspress Grupp teigia, kad jų strategija yra augimas per įsigijimus, o pajamos iš prenumeratos investuotojams veikia kaip undinių dainos, tad nenustebčiau, kad eksperimentui pasiteisinus, Delfi Oho kryžiažodžių verslą bandytų įsigyti iš UPG Baltic. Sunku vertinti pastarųjų ambicijas, bet akivaizdu, kad jie nelabai stengiasi investuoti į skaitmeninę transformaciją. Abiems įmonėms glaudesnis bendradarbiavimas turėtų strateginės prasmės, o esant geriems Delfi Plius prenumeratos rezultatams ir finansų žvaigždėms gerai susirikiavus, įmanoma kad Delfi ir įsigytų Oho.
Facebook galvoja žengti į išmanių laikrodžių ir sveikatos segmentą
Norėdamas mažinti savo priklausomybę nuo Apple ir Google, Facebook kitais metais svarsto išleisti išmanųjį laikrodį, kuris leis siųsti Facebook žinutes ir siūlys sveikatos ir sporto veiklų stebėsenos galimybes. Svarbiausia, kad laikrodis bus atskiras įrenginys ir jam veikti nereikės išmanaus telefono.
Čia yra keli svarbūs aspektai. Pirma, auganti kova dėl post išmaniųjų telefonų eros. Apple dirba ties miksuotos realybės akiniais, kurie konkuruotų su Facebook valdomais Oculus. Facebook iš savo pusės irgi galvoja apie alternatyvius įrenginius. Į išmaniųjų telefonų traukinį jie jau nespėjo seniai, bet dabar galvoja, koks kitas įrenginys bus pagrindinis vartotojams. Matydami, kaip gerai sekasi Apple išmaniesiems aksesuarams, jie daro prielaidą, kad viena iš opcijų gali būti laikrodžiai.
Aš su tuo visiškai sutinku, bet Facebook turi bėdą. Jos vardas – privatumas. Viena yra naudotis Facebooku, kuris pagal tavo elgesį, pradeda siūlyti reklamas, pakeliui kartais atiduodamas tavo duomenis kokiems Cambridge Analytica. Visai kas kita yra patikėti Facebook savo sveikatos duomenis. Aš tikrai nenorėčiau, kad Facebook susietų savo laikrodžio biometrinius duomenis su mano reklamos žiūrėjimo įpročiais. Kaip tai gali atrodyti praktiškai? Facebook lengvai galės pasakyti ar mano širdies ritmas labiau pagreitėja žiūrint į blondines ar brunetes. Ir aš visai nenoriu, kad Facebook tai žinotų.
Man suprantamas Facebook noras eiti į įrenginių rinką ir jei toks laikrodis išvis pasirodys rinkoje, jis tikrai atras savo auditoriją. Juolab, kad prognozuojama jog jų laikrodis turėtų būti gerokai pigesnis nei konkurentų. Visgi augantis vartotojų rūpestis privatumu Facebookui gali kišti koją.
Žiniasklaidai – savirefleksijos metas
Nuo paskutinio naujienlaiškio pasirodymo Facebook ir uždraudė Australijoje dalintis žiniasklaidos nuorodomis, ir sugebėjo pasiekti susitarimą su Australijos vyriausybe. Paaiškėjo dalykai, kurių ir nereikėjo įrodinėti – Facebook atveda srautą į naujienų portalus.
Nors Facebook sprendimas Australijoje nebeleisti dalintis žiniasklaidos naujienomis sukėlė pasipiktinimo bangą, visgi žiniasklaida nebūtinai laimi šį mūšį dėl publikos simpatijų. Pats Australijos įstatymas ir jo formuluotės priverčia abejoti net tuos profesionalus, kurie iš principo sako, kad Google ir Facebook vienaip ar kitaip reikia apmokestinti.
Savo paskyroje LinkedIn paklausiau labai paprasto klausimo:
75% pasakė, kad nepasigestų. Aš truputį nustebęs dėl rezultatų. Be abejo, čia labai maža imtis, bet atotrūkio tikėjausi mažesnio, turint omenyje respondentų tikslinę auditoriją. Visgi, yra dar vienas variantas: vartojimo/nevartojimo įsivaizdavimas. Gali būti, kad žmonės iš tiesų galvoja, kad šio turinio nevartoja ir jo nepritrūks, nors tik jam dingus pasijaustų, kad jo realiai trūksta.
Pats esu ne kartą matęs, kad žmonės tyrimuose sako, kad neskaito naujienų apie žvaigždes ir pan., o skaito politikos ir mokslo naujienas. Po to pasižiūri į Google Analytics ir matai 1:1 atvirkštinį vaizdą. Manau, kad žmonės tikrai tiki, kad jie vartoja turinį kitaip. Čia panašiai, kai atrodo, kad Facebooke praleidi tik kokį pusvalandį per dieną, o po to ištinka šokas pasižiūrėjus vartojimo statistiką, kad kasdien - po mažiausias kelias valandas.
Bet kokiu atveju, tai rodo žiniasklaidos turinio vertės nematymą ir šią problemą labai svarbu spręsti. Jau anksčiau esu rašęs apie triušio urvą į kurį socialiniai tinklai įsuka žiniasklaidą:
Žiniasklaida vis daugiau investuoja į tokio turinio kūrimą ir sklaidą didžiosiose platformose (SEO, skaitmeninės rinkodaros specialistai ir pan.), nes jis atveda daugiau lankytojų, o tai leidžia parduoti daugiau reklamos. Dar didesnė bėda, kad būtent šioms temoms milžinišką konkurenciją sudaro blogeriai, nišinė žiniasklaida, netgi tie patys vartotojai socialiniuose tinkluose. Kitaip tariant, žiniasklaida vis daugiau investuoja į turinį, kurio vertė santykinai mažėja, o sukūrimo ribiniai kaštai nuolat auga. Didieji žaidėjai išgyvens dėl savo dydžio, bet mažesniems žiniasklaidos portalams toks modelis ilgajame laikotarpyje yra pražūtis.
Kai dėl vartotojų dėmesio bandoma tiesiogiai konkuruoti netgi su dažniausiai nekokybišku vartotojų kuriamu turiniu, suvokiama turinio vertė irgi mažėja. Šita naujienų devalvacija yra labai pavojinga tendencija, nes mums visiems reikia stiprios žiniasklaidos. Pastarajai reikia rimtai susimąstyti, kaip tokioje aplinkoje galima tapti stipriu švyturiu.
O kaip gali atrodyti Facebook, jei atsisakytų žiniasklaidos naujienų - vienas variantas yra čia.
Kaip sekasi tradicinei televizijai keltis į internetą?
Pandemija senai tendencijai – TV kraustosi į internetą – suteikė visai kitą pagreitį. Dabar senieji TV rinkos žaidėjai skaitmenizuojasi pavyzdingai siūlydami tiek prenumeratos modelį, tiek tiesiog nemokamas transliacijas internetu, kur pajamas gauna iš reklamos.
WARC duomenimis pasaulyje interneto platformų transliacijų reklamos pajamos augo 10% iki 26,7 mlrd. USD, tuo tarpu tradicinės TV reklamos pajamos mažėjo 34 mlrd. USD. Kitaip tariant, didelė dalis tradicinės TV pinigų tiesiog keliauja į internetinių TV kišenes. Tai atkartoja ir vartotojų judėjimo tendenciją – JAV ir Didžiojoje Britanijoje kiek daugiau nei ketvirtis žmonių tiesiog iškeitė tradicinę televiziją į internetinę. Visgi daugiau kaip 20% pajamų nutekėjo kažkur kitur.
Discovery ką tik paskelbė savo finansinius rezultatus ir atskleidė, kad šių metų pradžioje startavusi atskira mokama interneto TV Discovery+ jau turi 11 mln. mokančių vartotojų. Investuotojai vėl pademonstravo, kad juos užveda bet kas, jei tik siūloma prenumerata. Discovery akcijos iškart pašoko net 9%, nors kompanijos pelnas sumažėjo dvigubai.
Įdomu tai, kad Discovery sako, kad jų rinkos dydis yra 70 mln. namų ūkių JAV ir 400 mln. pasaulyje. Pasiekti tokius skaičius JAV Netflix prireikė 10 metų, o globaliai kompanija tik ką perkopė 200 mln. vartotojų. Kitaip tariant, Discovery į super konkurencingą rinką, kuri nuolat pildosi, žiūri pro akinančiai rožinius akinius.
Amžinai marinama televizija tikrai niekur nedingsta, tik ji tampa kitokia. Be to, perėjimas iš tradicinės TV į interneto neįvyks 1:1 ir seniesiems žaidėjams reiks ieškoti naujų verslo organizavimo modelių, nes ankstesnės jų vertės kūrimo struktūros yra per brangios naujajai realybei. Tiek mokamos, tiek nemokamos interneto TV rinkos yra labai konkurencingos ir jos turi ne tik horizontalią turinio konkurenciją, bet ir vertikalią, pvz. su TikTok. Tai rodo ir tai, kad nors didžioji dalis reklamos užsakovų ir pereina iš tradicinės TV į naujus televizijų interneto produktus, bet nemaža dalis nuteka kitur.
Mokamoje televizijoje konkurencija irgi labai arši. Jei anksčiau būdavai kabelinė TV, geografiškai dažnai konkuruodavai su keliais kabelinės TV tiekėjais. Jei būdavai mokamas kanalas, sudarydavai sutartis su tais keliais kabelinės TV tiekėjais ir taip pat nebesukdavai galvos. Dabar ateini į rinką, kurioje prašai pinigų tiesiogiai iš vartotojų ir stovi grupėje su dar krūva tokių pačių kaip tu. Be to, apsižiūri, kad į tą pačią vartotojų piniginę taikosi ne tik tavo seni kolegos, bet ir krūva naujokų.
Trumpai
iPhone vėl tapo labiausiai parduodamu išmaniuoju telefonu pasaulyje
Google galimai jau pažeidė savo susitarimą su Prancūzijos žiniasklaida
Kita ekomercijos stotelė - shoppertainment
Apple problemos dėl savo dominuojančios padėties: bėda viena ir bėda kita
Spotify kuria audio reklamos tinklą panašų į Google ir Facebook reklamos tinklus
Prekės ženklai jau bendradarbiauja su Clubhouse influenceriais
Būdas atpažinti legitimius naujienų portalus nuo nelabai
Video žaidimų premjeros atidedamos dėl pandemijos
Muzika
Šiais laikais nebereikia nuosavos studijos norint kurti muzikinius hitus. Shane Codd naudodamas Splice studiją internete sukūrė dainą „Get Out My Head“, kuri šiuo metu yra Didžiosios Britanijos TOP10 singlas, o Spotify jau turi virš 22 mln. perklausų. Man kaip kartas nuo karto atsidarančiam Auxy aplikaciją savo telefone ir padėliojančiam muzikinius ritmus, tai tikras įkvėpimas:) Iki!